tet tais final

8
Tais Timor ne’e serbí informasaun públika husi Nasoens Unidas nia Administrasaun Tranzisional iha Timor Lorosa’e (UNTAET) “Justica iha Timor Lorosa’e mak iha nebe?” Pergunta neebe ohin loron ita rona dala barak iha TL nia laran li-liu husi Timoroan sira familia milisia. Sira ho tentara Indonesia sira oho halo violasaun sexual ba sira neebe iha momento violasanu nia ih 1999. Sira so labele comprende tansa sira neebe uluk milisia, comente crime makaas nia bele lao pasiar livre los iha sira leet. Publika semana rua dala ida ho Tetun, Ingles, Portuguese no Bahasa Indonesia no distribui gratuita deit TaisTimor 22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001 • Vol. I, No. 22 HOSI LARAN 6 Kuda ai 4 Rejistru Sivil Iha edisaun ida ne’e 3 Amu Bispo visita 4 Notisias ATTL 6 Notisias Badak 7 Frekuensia foun Radio UNTAET 7 Tiu koalia konaba eleisaun ba Asembleia Konstituante iha Timor Lorosa’e 8 Lian Timor Lorosa’e Saida mak ETTA? Lei iha ninia asaun: kasu studu nian Saida mak proceso judicial ne,e? Mai ita hare took iha exemplo ne,e: Mane ida nauk besikleta. Polisia Civil ONU nian bolu i hahu halo investigasaun ida. Karik iha provas ka iha sasin ruma atu suporte ba ema nebe maka hetan akuzasun ida ne,e, mane ne,e kaer tiha i halo intero- gasaun. Iha tempo halao procesu ba ema nebe maka nauk besikleta ne,e, polisia tenke husu ba mane ne,e, saida mak ninia dieritu sira. Ninia direitu sira ne,e ida mak atu iha advogado, tamba maski ema ne,e hetan akuzasun nia mane ka feto iha dire- ito atu hetan protesaun lei nian husi advo- gado. Iha kasu ida kontra lei hanesan ne,e ema nebe la envolve sala nebe nivel boot ka hahalok nebe bele halakon ema nia moris, bele mos liu tiha oras 72 ema ne,e bele husik sai i nia hetan kondisaun ruma atu hein to,o hare fali hahalok ne,e, husi liur kadeia nian. Exemplo, ema bele husik sai ho protesaun lei nian ida. Wainhira polisia halo completo inves- tigasaun, surat sira ne,e tau hamutuk i kasu ne,e entrega ba ema nebe mak servico kona ba lei nian. Juiza mak sei halao kona ba akuzasaun nebe iha surat sira ne,e,”. Nia sei hatudu akuzasaun ba ema nebe sala. Hotu tiha akuzasaun ne,e los duni. Akuzasaun ne,e advogado hetan tempo ruma atu hatan ba ema nebe mak hetan akusasaun ne,e. Ikus mai ema nebe mak sala ne,e lori ba tribunal. Tuir mai juiza sei fo lia ikus i ema nebe mak sala bele husik sai ou bele mos hetan kasitgo. Ba ema nebe mak atu hetan kastigo ne,e, provas ba hahalok sira ne,e tenke ida nebe los nian atu nune,e tribunal Tutan ba pajina 2 Timor Lorosa’e buka justisa Foto: OCPI/UNTAET “Teky ho toke labele subar malo deit iha ai kuak laran. Sai mai liur para hodi buka moris, tamba timor ukun an ona.” “Feto klosan ho mane klosan sira sai tiha mai husi ailaran, keta subar aan ona. Sai mai hodi buka imi nia moris tamba Timor Leste agora nasaun ida livre ona” -graffi- ti iha antigo palasio Governador iha lahane. Graffiti ida nee optimista I makaas. Nee partense jovem mane ruma hakarak I jovem mane ida nee hakarak buka hetan dalan ida atu too kona ba ninia kontemponarios sira (tempo ho idade hanesan atau sejaman). Teki ho Toke nee lia fuan tetun ho sen- tido figurado maibe katak iha entre Timoroan foin sae sira ka sira neebe sei senti foin sae iha sira nia fuan ho laran nudar ezemplo ba feto ho mane foin sae hotu. Tutan ba pajina 3 Uluk moris estudante univerdidade iha Timor Lorosa’e inklui fatuk no tiru, ohin loron moris iha kampus laran hakmatek ona. Los duni roda justica ne’e lao nei-neik liu hanesan lia fuan mos lao maibe nune’e kala diak liu duke oin seluk. Administrador Transisaun nian, Sergio Viera De Mello hatete fila-fila; hanoin took ba tinan deit liu ba, laiha tribunal mak uma-uma mamuk ho kulit deit tamba sunu hotu ona. Hanesan iha fatin hotu-hotu iha nasaun laran ema sunu hotu, mamuk hotu. La hela buat ida - laiha juiza atu julga casos, laiha investigasaun, laiha capasi- dade forensica atu hari tribunal atu hare kaso sira ne’e. Laiha mos kadeia ba prob- lema.” Precisa konsolasaun oit oan ba vitima ba sira nia familias, maibe, Richard Goldstone ema procurador ema Sul Africano ida neebe respeitado teb-tebes, halo buat ne ba los koalia konaba ONU nia procesu investigasaun neebe lao nei-neik liu, iha Rwanda nomos iha antigu Yogoslavia vitima sira hakarak justica lalais, nia hateten, maibe justica atu lolos labele lalais. I ninia estrategia atu hari tribunal boot ba caso duke lori caso fraco ba tribunal hodi hasoru desafiu I depois monu. Misaun ONU iha TIMOR LOROSA’E ho nia equipa de investi- gasaun de crimes seriu tuir Goldstone nia hanoi. Sira tenta atu hari caso judicial ida forte neebe ema labele desafia. Sira persegue hela ida durate fulan ba fulan - halibur capasidade forensico, halibur equipa investigadores veteran kona ba crimes. Buat ne’e halo hela I atu kompleta ho estabelecement sistema judicial profe- sional ida ho procuradores treinados didi- ak no juizas didiak - incluido ho tan ema neebe ho experencia barak iha casos crime funu nian, genosidio, violasaun sexual, tortura ema no oho ema. Procesu ne’e hahu ladun los maibe continua servico nafatin ho orsamento no rekursus humanos fraco ba servico ida bot maibe resultado oit oan-oit oan komesa hatudu ona. Equipa investigasaun ho dados forensicos mos hahu kontra milisias I sira level kiik. Iha quaquer investigasaun ida hanesan ne’e ita tenke komesa husi ikan kiik atu loke dalan ba sira bot-bot - nune’e entre milisa ho militar Indonesia se mak fo komando A proximasaun completu i cuidadu ne’e importante se justica mos atu lao, I nune’e reconsiliasaun Nasional bele iha sucsesu ikus mai. Alternativos maka - Justica maibe la iha reconsiliasaun; ne’e buat ida ema hotu la simu. Tutan ba pajina 2 “Hanoin took ba tinan deit liu ba, laiha tribunal mak uma-uma mamuk ho kulit deit tamba sunu hotu ona. Hanesan iha fatin hotu-hotu iha nasaun laran ema sunu hotu, mamuk hotu.” Sergio Vieira de Mello Estudante sira fila fali ba Universidade

Upload: ximons

Post on 01-Dec-2015

112 views

Category:

Documents


8 download

DESCRIPTION

Tais

TRANSCRIPT

Page 1: Tet Tais Final

Ta i s T i m o r n e ’ e s e r b í i n fo r m a s a u n p ú b l i k a h u s i N a s o e n s U n i d a s n i a A d m i n i s t r a s a u n Tr a n z i s i o n a l i h a T i m o r L o r o s a ’ e ( U N TA E T )

“Justica iha Timor Lorosa’e mak iha nebe?”

Pergunta neebe ohin loron ita rona dala barak iha TL nia laran li-liuhusi Timoroan sira familia milisia. Sira ho tentara Indonesia siraoho halo violasaun sexual ba sira neebe iha momento violasanunia ih 1999. Sira so labele comprende tansa sira neebe uluk milisia,comente crime makaas nia bele lao pasiar livre los iha sira leet.

Publika semana rua dala ida ho Tetun, Ingles, Portuguese no Bahasa Indonesia no distribui gratuita deit

TaisTimor22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001 • Vol. I, No. 22 HOSI LARAN

6 Kuda ai

4 RejistruSivil

Iha edisaun ida ne’e3 Amu Bispo visita

4 Notisias ATTL

6 Notisias Badak

7 Frekuensia foun RadioUNTAET

7 Tiu koalia konaba eleisaun ba Asembleia Konstituante iha Timor Lorosa’e

8 Lian Timor Lorosa’e Saida mak ETTA?

Lei iha ninia asaun: kasu studu nianSaida mak proceso judicial ne,e? Mai ita hare took iha exemplo ne,e:

Mane ida nauk besikleta. Polisia CivilONU nian bolu i hahu halo investigasaunida. Karik iha provas ka iha sasin ruma atusuporte ba ema nebe maka hetan akuzasunida ne,e, mane ne,e kaer tiha i halo intero-gasaun. Iha tempo halao procesu ba emanebe maka nauk besikleta ne,e, polisiatenke husu ba mane ne,e, saida mak niniadieritu sira. Ninia direitu sira ne,e ida makatu iha advogado, tamba maski ema ne,ehetan akuzasun nia mane ka feto iha dire-ito atu hetan protesaun lei nian husi advo-gado.

Iha kasu ida kontra lei hanesan ne,eema nebe la envolve sala nebe nivel bootka hahalok nebe bele halakon ema niamoris, bele mos liu tiha oras 72 ema ne,e

bele husik sai i nia hetan kondisaun rumaatu hein to,o hare fali hahalok ne,e, husiliur kadeia nian. Exemplo, ema bele husiksai ho protesaun lei nian ida.

Wainhira polisia halo completo inves-tigasaun, surat sira ne,e tau hamutuk i kasune,e entrega ba ema nebe mak servicokona ba lei nian. Juiza mak sei halao konaba akuzasaun nebe iha surat sira ne,e,”.Nia sei hatudu akuzasaun ba ema nebesala. Hotu tiha akuzasaun ne,e los duni.

Akuzasaun ne,e advogado hetantempo ruma atu hatan ba ema nebe makhetan akusasaun ne,e.Ikus mai ema nebe mak sala ne,e lori batribunal. Tuir mai juiza sei fo lia ikus i emanebe mak sala bele husik sai ou bele moshetan kasitgo. Ba ema nebe mak atu hetankastigo ne,e, provas ba hahalok sira ne,etenke ida nebe los nian atu nune,e tribunalTutan ba pajina 2

Timor Lorosa’e buka justisaFo

to: O

CPI/

UNTA

ET

“Teky ho toke labele subarmalo deit iha ai kuaklaran. Sai mai liur parahodi buka moris, tambatimor ukun an ona.”“Feto klosan ho mane klosan sira sai tihamai husi ailaran, keta subar aan ona. Saimai hodi buka imi nia moris tamba TimorLeste agora nasaun ida livre ona” -graffi-ti iha antigo palasio Governador ihalahane.

Graffiti ida nee optimista I makaas. Neepartense jovem mane ruma hakarak I jovemmane ida nee hakarak buka hetan dalan idaatu too kona ba ninia kontemponarios sira(tempo ho idade hanesan atau sejaman).

Teki ho Toke nee lia fuan tetun ho sen-tido figurado maibe katak iha entreTimoroan foin sae sira ka sira neebe sei sentifoin sae iha sira nia fuan ho laran nudarezemplo ba feto ho mane foin sae hotu.Tutan ba pajina 3

Uluk moris estudante univerdidade iha Timor Lorosa’e inklui fatuk no tiru, ohin loron morisiha kampus laran hakmatek ona.

Los duni roda justica ne’e lao nei-neikliu hanesan lia fuan mos lao maibe nune’ekala diak liu duke oin seluk.

Administrador Transisaun nian, SergioViera De Mello hatete fila-fila; hanointook ba tinan deit liu ba, laiha tribunal makuma-uma mamuk ho kulit deit tamba sunuhotu ona. Hanesan iha fatin hotu-hotu ihanasaun laran ema sunu hotu, mamuk hotu.La hela buat ida - laiha juiza atu julgacasos, laiha investigasaun, laiha capasi-dade forensica atu hari tribunal atu harekaso sira ne’e. Laiha mos kadeia ba prob-lema.” Precisa konsolasaun oit oan bavitima ba sira nia familias, maibe, RichardGoldstone ema procurador ema SulAfricano ida neebe respeitado teb-tebes,halo buat ne ba los koalia konaba ONU niaprocesu investigasaun neebe lao nei-neikliu, iha Rwanda nomos iha antiguYogoslavia vitima sira hakarak justicalalais, nia hateten, maibe justica atu loloslabele lalais. I ninia estrategia atu haritribunal boot ba caso duke lori casofraco ba tribunal hodi hasoru desafiu Idepois monu.

Misaun ONU iha TIMORLOROSA’E ho nia equipa de investi-gasaun de crimes seriu tuir Goldstone niahanoi. Sira tenta atu hari caso judicial idaforte neebe ema labele desafia. Sirapersegue hela ida durate fulan ba fulan -halibur capasidade forensico, haliburequipa investigadores veteran kona bacrimes. Buat ne’e halo hela I atu kompletaho estabelecement sistema judicial profe-

sional ida ho procuradores treinados didi-ak no juizas didiak - incluido ho tan emaneebe ho experencia barak iha casos crimefunu nian, genosidio, violasaun sexual,tortura ema no oho ema.

Procesu ne’e hahu ladun los maibecontinua servico nafatin ho orsamento norekursus humanos fraco ba servico ida botmaibe resultado oit oan-oit oan komesahatudu ona. Equipa investigasaun ho

dados forensicos mos hahu kontra milisiasI sira level kiik.

Iha quaquer investigasaun ida hanesanne’e ita tenke komesa husi ikan kiik atuloke dalan ba sira bot-bot - nune’e entremilisa ho militar Indonesia se mak fokomando

A proximasaun completu i cuidadune’e importante se justica mos atu lao, Inune’e reconsiliasaun Nasional bele ihasucsesu ikus mai. Alternativos maka -Justica maibe la iha reconsiliasaun; ne’ebuat ida ema hotu la simu.Tutan ba pajina 2

“Hanoin took ba tinan deit liu ba, laiha tribunal mak uma-umamamuk ho kulit deittamba sunu hotu ona.Hanesan iha fatin hotu-hotu iha nasaunlaran ema sunu hotu,mamuk hotu.”

— Sergio Vieira de Mello

Estudante sira fila fali ba Universidade

Page 2: Tet Tais Final

2

Tais Timor 22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001

laiha duvida katak akuzasaun ne,ehalo tiha duni sala ka lae.

Liu tiha investigasaun iha tribunaldistrito nian, advogado ( representaema nebe mak sala ) ka ema nebe ser-vico kona ba lei nian se hato,o apeloida ba tribunal. Wainhira laiha apelo,decisaun husi tribunal distrito nianhotu ona. Se iha apelo ida deitdecisaun husi apelotribunal nian ne,ebele dehan hotu ona.

Terminiologi nebe usa dadaun ne,e

Suspeitu Ema nebe hetan suspeito katakhalao tiha ona hahalok aat

Kesar nain Ema nebe fo hatene hahalokaat haosru nia ka hasoru sira nia riku-soi

Sala nain Ema nebe halao crime

Bail Proposta husi ema nabe mak halaocrime atu sai ( livre ) maske nia ne,emane ka feto i hein deit investigasaun liurhusi tribunal

Kondisaun ba livre nian Ne,e parte selukhusi kondisaun ba ema nebe mak husiktiha ona nebe laos kondisaun financanian karik bele estabelese atu hasai kasuida ne,e nia hun lolos molok procesu sirane,e hotu.

Juiz Ema husi servico prosekusaun niannebe representa estado ho interese emasira nian hasoru ema nebe ema halo onahahalok aat ba sira

Laran kanek Ema nebe hetan tiha onahahalok aat husi ema seluk

Advogado Ema sira husi sirvico nebekona ba lei nian nebe representainterese legal ba ema nebe hetan akuza-saun i ema nebe mak sala .

Multa Kastigu oin ida nebe tribunalhakrak atu Ema nebe fo sasin ba hahalokho provas hotu nebe bele hatudu ho fosai lolos katak hahalok aat ne,e emanebe hetan akuzasaun ne,e mak haloduni.

Hakotu Deciasaun tribunal nian bainhirakadeia nia hotu tiha

Sentence Kastigo espesifiko nebe kore-sponde hato,o ba komisaun crime par-tikular nian, nebe tuir lei.

Tribunal Distrito Judicial nebe iha kom-pentensia atu tesi lia ema aat ho kasusivil nian

Apelo Judicial Tribunal bot nebe hare falikasitgo i decisaun seluk husi tribunal dis-trito nian.

Crimes kontra humanidade Hahalok atho ninia karakteristika nebe aat teb-tebes. Hahalok at hanesan genosida,masacre ho hahalok aat seluk tan, haloiha hanesan supresaun nebe boot teb-tebes i intensaun ba ema nia direito.Hahalok at ho karakteristika ida ne,eskala i seriu katak sira ne,e laos deit sainudar problema ba ema nebe halohahalok aat ba sira, maibe sira sai nudarproblema ema nian ba ema tomak. Â

Termus legal hatutan hosi pj. 1

Equipa investigasaun crimes seriu nia (SCIU) :Nia halo saida, Nia halo onsa

Saida maka crime seriu ne’e? Crime seriu ne’e ofensas neebe halo hoviolasaun direitus humanus, hanesan geno-sidio, crimes funu, crimes hasoruhumanidade oho ema tortura ema no vio-lasaun sexual ba SCIU iha tempo determi-nado ona kona ba ofensa maka entre 1janeiru ho 25 Otobru 1999.

Saida mak crimes hasoru hanoinhumanidade? Crimes hasoru humanidade ne’e katakcrime sira ne’e cometidu iha ata que dire-itu ba populasaun sivil. Hanesan oho exter-imina deportasaun halo ema moris hanesanatan, transferensia populasaun hodi forsa,castigu iha cadeia, tortura hadau ema niasasan ho perseguisaun kontra grupo identi-ficado.

Equipa investigasaun crimesseriu nianIha junhu 2000 forma tiha ona equipa investi-gasaun crime seriu nia atu investiga brutali-dade neebe akontece iha Timor Lorosa’e.Entre 1 janeiru ho 25 Otobru 1999. Equipa idane’e bahira forma, nia iha investigadores nain10 fahe fali ati investiga caso prioritarius lima:Massacre Carascalao iha Dili, massacre ihaigreija Liquica, ataque madres sira ihaLospalos, Msacres Polri iha Maliana nomoscaso sira neebe ofensa sexuais . Iha caso sus-peitus liu 100 kona ba ida ne’e equipa inesti-gasaun seriu nee agora dadaun iha investi-gadores 27 I halao inkereitos kona ba ofensasbot. Iha ne’e la inclui staff sira neebe servicoiha procurador ninia escritoriu. CivpolNasoens Uinidas nia mos iha equipa atuinvestiga nasioais I policia husi wartel distritosira nia mos iha nia capasidade investiga nian.Servico sira comente para atu ajuda equipainvestigasaun crime seriu ne’e. equipa ne’emos iha cordenasaun metin ho secaun direitushumanos UNTAET nia iha nivel Ditrital nonivel Nasional, oras ida ne’e se dauk ihainvestigadores ofisiais policia Timoroanneebe servico iha SCIU. Maibe hetan onaofisiais balu I sira ne’e sei tuir tim ne’e. SCIUiha Timoroan ida iha procurador nomosTimoroan nain 3 intreoreter.

SCIU nia investigadores fo oin ba casosira selu-seluk hanesan, jornalista SandertLanes nia mate, masacre iha igreija SuiUNAMET nia ema mate ne’e. No ataque baBispo Belo nia uma, Investigasaun ketak idakona ba masacre neclave Oekusi nia. Iha taninvestigasaun neebe lao hela kona ba sus-peitas nain 49 ne’e sei tahan hela iha preicaoBecora no Gleno, ema nain 20 acusado nudarautores agora hein deit juramento. To ateagora ema assasino nain 11 identificado konaba ofensas bot deit, iha nain 11 neebe identifi-cado halo crime hasoru humanidade kona baindenti lospalos nian.

Capacidade Forensica Desde 26 maio 200 ema besik 190 kee saiona ho dados ducumentus. Desde 7 febru-ari 200 halo atopse 257 hotan nain 100 moshein mate lai atu halo atopse. Buat hirakne’e informa crimes serius.

Alemde liquisa, descobre tiha rate fatinbarak neebe hakoi ema husi massacre bobothanesan hirak akontese iha mundo nee.

Akusasauns legal total 15 maka saetiha ona - 13 ba oho ema, ida ba violasaunno ida ba akusasoens barak, tenta oho ema,maltratamentu serius no destrusaun pro-priedade.

Saida mak proceso exame judicial?Ema suspeitu sira ne iha panel especial idaho ema juiz interNasional nain rua ho juizTimoroan nain ida para koko sira. Panel

ne’e iha tribunal distritu Dili nia laran. Ininia servico maka halo jurisdicaun konaba crime seriu.

Iha 10 janeiru, komesa hahu rona emasira neebe suspeitu ba crime seriu ihaTimor Lorosa’e. Rona ema suspeitos ihafase prelimenar rua ketak-ketak. Idaenvolve membro milisia ida I ida selukenvolve ema membro movimento proindependensia nia.

Milisia ida membro daduras besimerah pputih simu orden atu oho chefesucu Ritabou iha distritu Bobonaro ihaloron 8 de setembro 1999. Nia simu ordematu halo sala ne’e tribunal simu tiha ona ibolu fila fali iha 16 janeiru atu fo ventensa.

Rona ba dala rua nia ne’e ba emaaktivista pro independensia ho idade tinan30 neebe hatete nia la sala kona baakusasaun oho membro milisia iha Gleno,distrito Ermere iha 26 setembro 1999.Exame judicial sei halao iha febreiru.

Crime hotu-hotu tinan uluk n iamos sei ba investiga kalae? Ida ne’e defende natureza severidade ofen-sa nian, karik iha relasaun crime seriu I ihamos provas, maka ema sira neebe envolsi-do sei bolu ba investiga. Ba ofensas neebeseriu. Maibe natural ne’e atraves de konsul-ta ho komisaun verdade, resepsaun noreconsialasaun neebe sei setabelisa, makdecisaun ruma seinhalo tuir posibilidadereconsiliasaun. Bot sira iha leten mos emaacusa I bele mos investiga sira galae?Perioridade bot liu iha SCIU nia laran makaatu prova katak atrosidades neebe mosuhalo ponte ataque sistematico bot ida kon-tra populasaun sivil I envolvido iha casm-panya violensia neebe cordinado ho contro-lado husi ema neebe iha posisaun autori-dade.Husi TNI ka husi Polisi ka husi organ-isasaun pro milisia. Iha karik prova neebeidentifika katak sira mak responsaveisentau sira nee mos sei investiga hotu.

Ulun bo’ot sira mos sei hetanakusasaun legal no hetan julgamentu?Prioridades uluk SCIU nian maka atuprova katak atrisidedes nebe hamonu ihaTimor halo parte atake sistematiku hasoruema sivil no involve kampanha planeadaviolenta nebe akontesi tanba ema makakordena no kontrola, ema nebe hetanposisaun as hanesan TNI, poslisia ka orga-nizasaun pro-milisia. Se hetan provaskatak identifika ema sira ne’e, ema sirane’e sei hetan akusaun legal.

Oinsa kona ba tribunalinterNasional crime nian?To iha ne’e , seidauk iha intensaun atu haritribunal interNasional nida ba crime ihgaTimor Lorosa’e nia laran. GuvernoIndonesia hatete sai nia vontade diak baONU katak nia sei investiga no halo pro-cesu ba sira neebe resposaveis kona baviolasaun makas hasoru direito iha TimorLorosa’e durante tinan 1999. TribunalInterNasional crime nian sei iha ordenkonselo siguranca nia okos I laiha autori-dade SCIU ninia laran.

Oinsa kona ba tribunal interna-sional crime nian? To iha ne’e , seidauk iha intensaun atu haritribunal interNasional nida ba crime ihgaTimor Lorosa’e nia laran. GuvernoIndonesia hatete sai nia vontade diak baONU katak nia sei investiga no halo proce-su ba sira neebe resposaveis kona ba vio-lasaun makas hasoru direito iha TimorLorosa’e durante tinan 1999. TribunalInterNasional crime nian sei iha orden kon-selo siguranca nia okos I laiha autoridadeSCIU ninia laran.

Justisa hatutan hosi pj. 1Saida mak sei akontece ba sus-peito sira neebe iha Indonesia?

Aspektu investigasaun ida ne’e niniamos lao hela ba oin equipa de investi-gasaun crime seriu nian servico hamutukprocurador geral Indonesia nia atu lori bajustica ema sira iha Indonesia neeberesponsaves ba crime 1999 nian.Procuradoria Indonesia nia fo ona 22neebe suspeitos envolvidos iha crimesseriu iha 1999.

Iha 6 Abril 2000 Republik Indonesiahalo memorandum of understandingneebe procurador Indonesia nian horep.Esp. Secretaria geral Sergio Viera DeMello mak asina, atu servico hamutuklegal judicia ho direitos humanus niannudar resultado husi acordu ida ne’e makinvestigasaun autrosidade hahu tiha onaiha 1999.

Durante julho 2000 delegasaun inves-tigadores ho procuradores Indonesia nianvisita tiha Timor Lorosa’e I husi presensaSCIU sira entervista testamunha ho viti-mas envolvido ofensas bot neebe akonteceiha fatin balu lemo-lemo nasaun laran.Investigadores SCIU ne’e foin fila husiJakarta servico incerito ida mos hanesanida ne’e.

Nusa mak Civpol lakaer suspei-tus sira neebe fila ona main ihatim or Lorosa’e ?Karik iha dados hodi prova katak ema sirane’e responsaveis kona ba ofensas entauita bele kaer sira. Maibe dados sira ne’etenke tebes I lolos casu ida mak tenki sem-pre sai problema. Timor Lorosa’e agoratuir procedur legal neebe estaveses ona atupara atu kaer ema suspeito sira. Iha servi-co ida ne’e mak CIVPOL, procuradoresho jiuz investigasaun ida-idak iha ona ser-vico. Nusa mak ema criminal balu laolivre hela?Suspeito balu espesialmente sira neebesunu uma, tribunais haruka sirta sai husiprisaun ida tan dados ho provas mak lasuficienti para atu tahan sira. Ba casuhanesan ne’e, investigasaun lao nafatin I

sira documente continua loke iha arqivoba investigasaun oin mai, ita tenki hatenekatak ba crimes kiik, atu kaer ne’e esep-saun ida laos atmba lei. Suspeito sira ne’edala barak maibe ho kondisoes neebe seiavalia iha justica nian oin bainhira husunia atu halo tuir.

Tanba saida maka ema kriminalhetan liberdade?Casu ita bo’ot suspeita katak ema rumahalo crimer serius ida, ba hasoru hoautoridades, SCIU ka ema sira nebe ser-bisu ho direitus humanus ka CivPol, nokoalia ho sira problema ne’e antes ke atuhalo buat ruma. Se iha prova ka emaseluk nebe testemunha, hato mos infor-masaun ida ne’e ba ema investigadoressira ne’e.

Saida mak hau atu, se hau hatetetuir lolos katak ema ruma halotebes crime seriu?Se ita bot iha razoes basicas suspeita katakema ruma comete ona crime seriu, entaunba ter ho autoridades, SCIU nia kaDireitos humanus ou ka CIVPOL nia atudiscuite assunto ne’e ho sira, antes de haloasaun seluk. Iha karik dados ou testa-munha kona ba dados hirak ne’e passainformassoes ba investrigadores sira.

Keta hau fo informasoes sira ne’eba autoridades hau heten perigukarik?SCIU iha investigadores protesimais hoexeperencia barak atu servico ho pontes deinformassoes nomos ho testamonha sira.Equipa ida ne’e halo informasoes ho escri-ta confidencia I nune’e perigu ba testa-munha sei menimu liu. Linha komu-nikasaun ida iha I fahe ona parte hotu-hotuneebe iha ligasaun ho servico hanesanne’e, NGO sira organisasaun Direitushumanus ho CIVPOL atu garante katakinformasaun husi testamunha bele totomai iha SCIU ho siguranca no lalais. Â

Page 3: Tet Tais Final

3

Tais Timor

Administrasaun Transisaun TL nia mosagora planeia dadaun atu labele kontinuaho kursu Bahasa Indonesia para atu iha niafatin hari institutu ligua ida ke bele desen-volve tetum, laboratoriu Inggles nian honia centro lingua portuges nian.

Buat hotu lakleur sei fila fali diakhanesan uluk antes de estragos 1999 nian,husi planu infrastrutura. Uma rua hadia

tan hadia tiha ona I agora pronto para uni-versidade usa - uma antigu liceu nianneebe sai nudar fatin ba fakuldadeEdukasaun nian no mos Treino ba profe-sores sira nian ho antigu eskola kantiResende (primaria portugues nian) bafakuldade Ekonomia nian. Tinan oin maisei hadia uma estasaun Agricultura heranian atu usa ba fakuldade Agricultura nian.

Curso akompanhamentu nianA lem de ninia actividade fo mos cursokona ba konstrucaun pontes nia neebe atuhahu iha febreiru ba sira neebe tinan uluklakon iha exame admissaun. Materiaslima edukasaun geral nian mos sei hanorindurante fulan neen atu prepara estudantessira ba exame admissaun oin mai ne’e.Karik sira liu iha exame ne’e entaun mate-rias sira ne’e sira bele credit iha sira pro-grama estudo nian. Uma antigu universi-dade iha kaikoli mos hadia tiha ona I pro-fesoeres nain 25 mos recruta tiha ona atuhanorin materias neebe hatete ona ihaleten ne’e. Besik estudantes nain 2000 taunaran tiha ona sei dauk konta sira 3000neebe la liu exame tinan uluk.

22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001

Entre linhas sira barak , graffiti ida neekonta istoria kona ba oin sa difisil todantebe tebes atu sai jovem iha Timor lestedurante ocupasaun Indonesia nian neebejoven Timoroan barak mak perveguidosiha sira tanke soe hela sira, moris, bai-bainhodi moris iha clandestina nia laran Tekiho Toke subar an.

Kona ba problema ida ne’e, laos fasilatu sai Teki ho Toke iha eskola ka univer-sidade nia laran. Ne’e tebes duni ba estu-dasntes, iha rai laran iha qualquer institutueducasional no mos estudante iha leur, ihauniversidade Indonesia nian. Vida iha uni-versidade nee katak moris laho hakmatekno laiha seguranca deit maka makaas.

“Durante Indonesia nia tempo amilabele estuda di diak. Ami iha aulas basemana ida depois laiha aulas duranteloron rua” Cizela Monis Da Silva, 19.Estudante literatura ingles nia ihaUniversidade Nasional Timor Leste nianneebe foin loke, hateten.

Liu tiha referendum iha Agustus 1999,vida ba universitaria ba Timoroan barakmak para tiha hotu. Universidade soburahun tiha I ema sira neebe hanorin sirahusi Indonesia halai hotu. Estudante ihaIndonesia besik 2000 mak pra tamba atufila mai hodi tuir referendum I balu tambaketa sente seguru iha Indonesia.

Menina, Dasilva ne’e hotu ninia liceuka SMA iha 1999, komesa eskola ona,depois de hein tinan ida ho balu, I niaagora hanoin deit ba oin atu hetan dalandiak ba nia futuru rasik nomos futuru ninianasaun nian, nune’e mos ninia malukbarak nia hanoin.

Universidade NasionalKondisaun universidade nia turi DR. Maia75 purcento deit mak diak normal. Tenkihalo sasan barak tan, tenke aumenta buatbarak, dosen tes qualificados, professores,livros I ikipamento ba laboratorium nian.

“Hau nia aulas lao diak hotu maibe bamaterias tolu mak sei dauk lao (linguaportugues, Etika no moral, Educasau)tamba profesores sei dauk iha” menina dasilva hateten.

Ba dala uluk universidade ida ne’e laodadaun ba oin atu hamos nia an rasik husiantigu servisu Indonesianizasau nian.Nune’e mos Reitor rasik, DR. Maia agora nia kaer materia historia TL.

Universidade Indonesia nian Timoroan balun agora fila ba Indonesia atucontinua sira nia estuda Universidade nian

Maibe ninia processo tomak sai atuhanesan Missao Impossivel, durantetempo ida cleur tebes,tuie VictoriaMarkwick husi Divisaun EducasaunETTA nia iha tempo nee estudantesTimoroan atu fila ba estuda iha Indonesiatenki hahu ho status hanesan strangeiro.Nee katak tenki selu maka’as I Visa mostenki halo fila fali iha semana rurua e estu-dante tenki halo nia laporan ba nia Pejabatsira hodi US$ 35 homos tenki selu osanatu selu Visa seluk-seluk tan, neebe quasebeikbeik deit.

Fofoun iha tiha ona reuniaun entreUNTAET ho Indonesia.Ami tenki hakrukba negosiu oioin, e halo tan negosiu foun,Menina Markwick Smith hateten.

Iha Junho liu ba depois de negosiacaohusi UNTAET / CNRT hetan succesokoalia.

Kona ba estudante Timoroan atu filaba eskola iha Indonesia Tim ida ne tenkiba fali negosia ho Universidade sira hoEskola sira iha Indonesia, nee katak tenkihalo tuir negosiu neebe usa ihaUniversidade ho Eskola nian liuliu konaestudante neebe la halo tuir isame hirakdurante semester rua tenki duni sai hane-san halo tusan iha Universidade hokona ba seguransa eskola nian. Idanee maka halo processo nee naruk Idepois hamosu mos problema badonador sira tanba donador sira sobele fo osan bainhira estudantes ihaona kartaun husi Universidade sirahodi prova katak bele simu sira.

Tenki trata estudante ida-ida husi base hodi hare

Universidade hatutan hosi pj. 1

Foto

: OCP

I/UN

TAET

“Hau nia aulas laodiak hotu maibe bamaterias tolu mak seidauk lao (lingua por-tugues, Etika no moral,Educasau) tamba pro-fesores sei dauk iha”

ninia caso por caso “Menina markwickSmith hateten. Ne administrasaun idatodan tebtebes. Lakon tempo barak I laiharesultado, Problema no todan barak ihahau nia liman I ida ameansa atu rahun deitiha nia liman”.

Iha momento nee estudantesTimoroan nain 450 hahu ona sira niaestudo hodi fundos ajuda husi GovernoJapao ho fundasaun Ford.Besik estudanterihun ida sei hela atu fila I DivisaunEducasaun buka donor atu hodi assistiestudantes sira nee.

Bolsas de EstudoTeki ho Toke barak mos buka sorte rumaatu hetan eskola iha liur. Estudantes liuema 2000 maka hatama surat atu ba esko-la iha Universidade Portugal nian iha tinanida nee konta ho ema nain atus lima neebeselesiona.

Tinan uluk Australia oferese fatin 20ba estudantes Timoroan neebe sei halohotu nia estudos I tinan ida ne nia fo tanfatin 53. Jovens Timoroan balu tuir dalanseluk hanesan Nova Zelandia (nain sanu-lu) Norvegia (nain rua) Egipto (nain lima),

Reino Unido / Inglaterra (nain sanuluresin rua).

Menina Da Silva hatamarasik surat iha tinan uluk atu

ba eskola iha Australia Inia hateten katak tinan

ida ne nia sei koko tandala ida. Nee hane-san esperiesia seluk,husi nasaun selukdifrente husi Timor”Nia hateten hodi ham-

nasa deit”. Â

Armindo Maia reitor Universidade nian.

Iha loron 5 no 6 Janeiru, representanteVaticanu nia halo hasoru malu ida entreAmo Bispo husi Timor Loromonu no husiTimor Lorosa’e hodi koalia konaba oinsaatu halo rekonsiliasasun hot maluk Timorsiraseluk.Amo Bispo Petrus Turang husi Kupangmai too Dili atu Hasoru malu ho AmuBispo Dili nian Mgr. Carlos FilipeXimenes Belo no Amo Bispo Baucau DonBasilio do Nacimento. Amo Bispo AntonPain Ratu husi Atambua nian neebe ihafronteira ho refusiado barak, mos holaparte iha inkontru ida nee iha Dare. Ihainkontru ida nee konsentraliu ba koaliakonab rekonsiliasaun entre ema Timorneebe pro-Ukun Rasik aan no sira neebeanti-Ukun Rasik Aan, ho objetivuaturesolve problema refusgiadus nian. Ihaestimasaun katak sei iha refugiadus nain100,000 mak sei hela iha TimorLoromonu.Iha lian fuan ikus hamutk neeb sira hasaideposide loron konferensia rua, amobispo nain haat hatetenkan refugiadussira iha Timor Lormonu neeba hakarakatu fila fali ba sira nia uma fatin no siramos bolu ba refusiadus sira atu filaneneik ona. Sira mos hasai lian katakigreja prontu atu fo sai katak sira prontutulun rekonsiliasaun entre pro-indepen-densia ho pro-autonomia sira.

Page 4: Tet Tais Final

Kabinet TTransisonal

Iha hasoru malu uluk liu tinan nee kabi-neti transisaun Timor loro sae komesa tihaona draf regulasaun Ida neebe atu hodihari sentro tau naran ba nasaun ida nee.Draf regulasaun ida nee haruka tiha baconselio nasional atu hare.

Sentro tau naran sivil sei tau naranema Timor sira no sei fo kartaun identida-di ba sira. Draf legislasaun nian halo man-ratu legislasaun ba rai nain sira hotu. Taunaran sibil sei mos halo dukumentus sibilsira seluk hanesan sertidaun moris nian ,mate no kaben, no kolekta data neebe seiuja hanesan lista elisaun nian husi autolidadi.

Prosesu Resistansaun sivil nee hane-san projetu boot ida UNTAET nian neebehalao iha tinan nee nia laran no idaneeparte ida husi fase ikus liu atu harii strutu-ra ba nasaun indepedenti. Sei iha resis-tasaun sivil iha sub distritu hotu hotu nomos iha suku hotu hotu atu bele tau naranpopulasaun agora nian.

Kabineti mos prisimpalmente aprovaona akordu rua ba ajuda osan neebe ho foassistensia tekniku atu fo treinu no hariikapasidade iha ekonomia no aktividadefinansa Administrasun Trasitoriu TimorLorosa’e.

Agensia PPlaneamentuno DDesenvolvementuNasional ((NPDA)

Agensia Planeamentu no Desenvolve-mentu Nasional hamosu tiha ona inisiativurua. Agensia nee sei kria database idaneebe iha laran sei iha asistensia desen-volvementu distritu nian no seitor sira nomos sei tau matan hodi buka hatene emakiak sira liu husi survei iha suku 500 innasaun laran. bainhira dadus nee komple-tu ona, infrmasaun sira nee sei haruka faliba komunidade atu fo sira nia hanoin. seimos husu kominidade sira konaba kuali-dade no oinsa sira haree asistensia desen-

volvementu durante nee, no oinsa buathira nee bele sai diak liutan.

Atu halao sirvisu idanee, agensia neesei halo survei iha suku 500 iha fulanMarsu no uma kain 1,500 to 2000 ihafulan Julhu, tuir mai sei iha mos survei ihakomunidade 25 konaba rikesa natural,kasu no konsekuensia husi kiak nian.Programa nee sei implementa husi srevisuhamutuk Banku Mundial, BankuDesenvolvementu Asia no ProgramaDesenvolvementu ONU (UNDP).

Diretur NDPA Sra. Emilia Pires fohatene ba membru Kabinete TrasisionalTimor Lorosa’e konaba inisiativu sira neeno isplika katak sira iha hakarak atu halokumunidade sai hanesan nain ba servisuidanee no mos partisipasaun komuniadeiha guvernu lokal nian.

Sentru SSelu OOsannian(CPO)

Banku Portuguese Banco NacionalUltamarino (BNU) koalia tiha ona lisensahusi Sentru Selu Osannian atu halaobanku komersial ida iah Timor Lorosa’e.bahinra hetan tiha lisensa spesial husiAdministrador Trasitoriu Sergio VIera demello, BNU komesa halao ninia aktivi-dade iha Timor Lorosa’e husi fulanNovembru 1999, maske nunee BNU foin

simu lisensa kompletu banku nia iha fulanDesembru 2000.

Objetivu uluk liu husi BNU, neebekomesa ninia aktividade iha tinan 1906 to1975 nee, atu selu fila fali osan baTimoroansira neebe reformadu ona. BNUmos simu troka osan, halo haruka osan baliur, rai osan no fo impresta.

CPO mos aprova ona lisensa tempo-rariu ba Banku Australian and NewZeland Bank (ANZ) - neebe sei loke niniaservisu iha fulan ikus Janeiru nian - nomosatu loke fatin troka osan nian.

Departementu PPolisiano TTulun EEmergensia

Servisu Fatin Manajementu Desastra NasionalServisu ida nee sei harii iha fulan oin baAdmnistrasuan Trasitoriu Timor Lorosa’e(ETTA) nia laran. servisu nee sei iha emaTimoroan nain lima no malae nain ruamak servisu iha nee, sira sei tau matan hoimplementa servisu ida servisu ba desastraneebe sei mosu tanba tempu udan nian,husi buat hirak nee hotu, agora dadaunTimoroan nain tolu neebe halao hela treinu.

Seivisu nee sei halao tuir PlanuManajementu Desastra Nasional, neebematenek nain UNDP neebe foin lalais maiiha Timor no fnsionariu GrupuPreparasaun Servisu, sira hakerek tihaona. Grupu Preparasaun Servisu nee iha laran iha Departementu UNTAETnian, Forsa Manutensaun da Paz ONU nia, Agensia ONU nian siraselu no mosNGO sira.

Planu nee halo ona rekomendasaunida konaba sistenma koordinasaun atuprepara no responde desastre natural, nomos atu fo konselhu pratiku ruma bakomunidade hanesan hamos bee dalansira, hadia uma kakuluk sira, no rai hahaniha fatin mos. Planu nee mos indentifikaona fatin balu neebe perigubainhira hetanudaboot; hanesan, foho ninin sira neebeain sira ladun iha tanba istraga hotu, nofatin balu neebe ninia rain la metin.

DepartementuJudisiariu

Iha loron 10 fulan Janeiru, permera vesrona rona kasu ema neebe diskunfiainvolve iha krimi boot in Timor Lorosa’ehalao tiha ona iha Tribunal Distritu Dili.Rona kasu nee halo mos ba ema nain rua,ida involve hanesan membru milisia noseluk fali ema husi organizasaun pro-inde-pendensia nian.

Ex membru milisia Dadurus MerahPutih oho tiha ona chefi suku Ritabau dis-tritu Bobonaro iha loron 8 fulan Setembru1999. Atu tau todan ba ema nee hetan tihaona admite husi tribunal, neebe sei kon-tinu ba prosesu tribunal iha loron 16 FulanJaneiru 2001.

Iha rona kasu oho nia seluk, ema pro-independensia ida ho idade 30, dehan katania laiha hakarak atu oho membru milisianian iha Gleno, Distritu Ermera iha loron26 Setembru 1999. Ema nee hatam ihakadeia iha loron 6 fulan Febreiru 2000.

Tuir mai, Representate GuvernuPortugese nian iha Dili konvida tiha onamembru judisiariu Timoronain haat atupartisipa iha treinu ba fulan rua nian ihaSentru Studu Judisiariu Portugese (CEJ)Lisboa. Misaun Portugese nian sei suportasira nia viasem, no Ministeriu JustisaPortuguese nian sei selu akomodasaunhotu, osan atu haan nia, osan atu selutreinu nian, livru no material selu. Juristasira nee ba Lisboa iha loron ikus fulanJaneiru nian.

Departementu AAsuntuEkonomia

Devisaun Asuntu AgrikulturaKamanha vaksinasaun ba animal sira atukompletu hotu ona. Liu karau Timor nokarau vaka 100,000 vaksina tiha oan atukontra moras haemorrhagic septecemia,mora perigoju neebe maosu husi bakteria.

Kampanha nee halao tiha ona komesaiha fulan Utubru, neebe planea tiha ona atuhotu iha fulan klaran fulan Janeiru nian,neebe sei vaksina animal 120,000.

Iha kasu seluk, tuir survei neebedevisaun nee halao, kasu hog cholera,moras infeksaun nee kona Fahi, hetan tihaona mosu iha Timor Lorosa’e. atu prevenemores ida nee atu labele daet tan fali, kam-panya ida ba mora ida nee prepara tihaona. Iha ona hanoin ida katak too numeru

Tais Timor 22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001

4

notisiasATTLAdministrasaun Trazisional Timor Lorosa’e

Jean-Christian Cady, Deputadu Administrador Tranzisaun nian no Prezidente CNRT Xanana Gusmao, nebe kolo hela nia oan mane,Alexandre, tesi fita iha loron-loke Eskritoriu foun Rejistru Sivil Sentral iha Dili iha fulan Dezembru tinan kotuk.

Foto

: OCP

I/UN

TAET

Emília Pires, Diretora Agensia Nasionalba Planeamentu no Desenvolvementu.

Foto

: OCP

I/UN

TAET

Konsekwensia husi mota boot tinankotuk iha Suai.

Foto

: OCP

I/UN

TAET

Page 5: Tet Tais Final

5

notisiasATTLAdministrasaun Trazisional Timor Lorosa’e

22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001 Tais Timor

metadi husi Fahi neebe iha nasaun ida nee,neebe ninia estimasaun hamutuk 260, 000sei vaksina hotu anter fulan klaranFebreiru nian.

Institutu InvestimentuInstitutu no jornais lokal, Timor Post, ihaona akordu atu halo dere toriu ida ba filaliman sira nian. Kompanya sira neebehakarak nia naran sei tau iha lista, sira seihatudu katak sira tau tiha ona nara ihaSentru Taunaran Filaliman ian ihaUNTAET. Hamutun kompnaya 400 seitama iha diretoriu ida nee. Diretoriu idanee sei hasai iha lian Ingles no Tetunneebe sei faan iha fulan Marsu. Osanneebe hetan sei haruka baTimor Postatuselu sira osan neebe uja hodi produce.

Devisaun Faan nian, Industria no TurismuHamutuk turista Japanes no Australianain 40 mai tiha ona iha Timor Lorosa’ehusi fulan Desembru 2000. Turista siranee mai halimar ho bero oan iha raiAtauru, Manatuto no Liquisa. Numerusira nee sei oituan, tanba agora dadaunlaiha akomodasaun no ha suporta infra-stutura no mos liu liu tanba karun liu.Obrio, Grupu Hotel nian husi India, haretiha ona fatin diak atu harii hotel ko klasi-fikadu fitun haat neebe sei iha kuartu 150iha Dili laran no sira hasoru malu nodiskuti tiha ona ona ho devisaun ida nee.

Obstaklu balu neebe sira sei hasoru makrai sira iha Timor laran seidak loos notaxa neebe fo ba filaliman sira to 30%iha Dili.

DepartementuAdministrasaunInterna

Funsionariu Publiku no ServisuPubliku Simuema Nian (CISPE)Ho hanoin atu atu bele simu feto sira ihahanesan funsiunariu publiku, Seksaun bafeta nian iha Agensia Planeamentu noDesenvolvementu Nasional laran hamu-tuk ho Komisaun Servisu Sivil nian husutiha ona investigasaun ida iha Timor larantomak atu buka hatene feto Timor siraneebe seidauk hetan servisu maske iskolahotu ona Diploma nian ka as liutan ida nee.

Formulariu ba invesitgasaun ida needistribui tiha ona ba feto Timor sira liuhusi organizasaun feto Tior nian, ForumNGO no Administradsaun Distritu sira atubele hetan ifnormasaun liutankonaba fetoTimor sira nia kapasidade.

Lista ba kandidatu neebe potensialsei sei prosesu iha fulasn Febreiru nianlaran, hanesan representa hakat uluk liunian hodi halai database ida ba feto siraneebe iha kualifikasaun neebe bele rekru-ta hanesan funsionariu publiku.

Agora dadaun husi total numeru fun-sinariu iha Timor Laran feto sira pusentu20 husi numeru nee.

Departementu AAsuntuPolitika

Ekipa “Planeamentu” eleisaun nianprepar tiha ona planu uluk nian no mosprepara tiha ona sasan balu neebe persisaatu prepara, halao no manaeja elesaunkredibel neebe ONU sei halao iha TimorLorosa’e.

Iha hanoin ida nee, esforsu spesial idasei halao atu bele tau matan ba susten-tavilidade no hasae tan kapasidade baplanu eleisaun nia. Objetivu husi hakasaan ida nee atu tau ba fatin katak emaTimor sira mak sei maneja eleisaun nee hoasistensia ema liu neebe oituan liu.

Ekipa ida neeb servisu hamutuk hoDevisaun Asuntu Eleisaun nian no seihalao sira nia servisu husi loron 30 fulan

Janeiru nian, ekipa nee iha loron oin sei saihanesan parte ida ba Ekipa ManagementuEleisaun nian neebe sei tau matan atuorganisa no halao eleisaun iha tinan oin mai.

DepartementuInfrastrutura

Devisaun TrasporteEkipa Resistasaun ba kareta sira husu tihaona sapa 6,000 husi Australia, sapa siranee sei too iha Timor iha fulan ikusJaneiru nian. Sapa 150 too tiha ona no orasnee kareta guvernu siranian mak usa.

Resitasaun ba kareta publiku sira niansei komesa bainhira Konseilhu Nasionaaprova regulasaun konaba resitasaun kare-ta nian neebe sei aprovaiha fulan Janeirunia laran.

Iha estimasaun katak agoradadaunkareta, Kaminati no motor hamutuk25,000 iha Timor Laran, kareta 15,000husi numeru neeba lao iha Dili. Â

Foto

: OCP

I/UN

TAET

Divisaun Transporte besik atu hahu rejistra veikulus no fo sai matrikulas iha TimorLorosa’e.

Husi liman loos, Presidente CNRT Xanana Gusmão, AmoBispo Carlos Belo no Administrador Transitoriu SergioVieira de Mello, Presidente Brazil Fernando HenriqueCardoso (chequered shirt) bainhira nia tun ihaAeroportu Dili.

Durante ninia visita, President Cardoso anunsia katak pri-oridade Brazil nian atu servisu hamutuk ho Timor Lorosa’emak iha seitor edukasaun, hatun ema la iskola sira, halaotreinu no hasa’e kapasidade. “Ami nia objetivu mak atu fokontribuisaun efektiva ba iha seitor edukasaun no hasa’ekapasidade, hodi nunee Timoroan sira bele kaer rasik sirania loron oin lalais bainhirabele.,” nia dehan ida neebebainhira koalia iha seisaun spesial ida iha KonselhuNasional.

Presideti Cardoso mos halo inagurasaun ba SentruProfesional Treinu no Desenvolvementu Filaliman nian iha Dili, projetu neebe guvernu Brazil fa osan ba, nomosanunsia katak Brazil sei haruka eqipa ospital militar maiTimor Lorosa’e. servisu hamutuk seluk mak esploitasaunb a rekursu naturais no mos edukasaun dook nian.

Presidenti Brazil mos halo ninia visita ida ba semiteriuSanta Cruz atu hatudu laran susar ba Timoroan sira neebemate tanba luta ba ukun rasik aan. Presidenti Cardosoninia viasem neebe hamutk ho nia Ministru RelasaunEsternu nian, Komandante Armada, Deputadu Federasaunno Cefi Missaun Brazil nian ba Nasoens Unidas.

QIP Shop QIP Shop QIP Shop QIP ShopQIP Shop, loja Timor ida nian ho produtu tradi-sional Timor Lorosae nian nebe halo ho limandfeit, oras ne’e loke ona.

Sasan sira nebe fa’an iha neba inklui: • Instrumentu muzikal tradisional

Timor Lorosae nian• Mobilias nebe halo ho au ka ai-mean• Livru ka kartaun postal Timor Lorosae nian• Artesania oioin hanesan miniatura uma tradi-

sional Timor Lorosae nian• Sentru kontaktu ida nebe iha delayu kontak-

tu serbisu sira nian nebe inklui: karpintaria,serbisu eletriku, suku roupa, katerina no buatselu-seluk tan.

Fatin: Rua Bidau Akadiruhun (besik Retaurante Maubere), Tuir deit luron boot baestatua Kristu Rei, fila ba luron kuana molok besik mota bidau, no tuir deit luronba Hospital ICRC nian iha Tokobaru. Liu tiha metru atus resin tuir deit luron ne’e,QIP Shop bele hetan iha liman kuana.

Hetan suporte husi the International Rescue Committee (IRC) no UNHCR)

Foto

:OCP

I/UN

TAET

Page 6: Tet Tais Final

6

Loron Tolu ba Kuda Ai nianLoron Tolu nasional ba Kuda Ai nianorganiza dala uluk iha Dili loron 12Januari. Inisiativa ida nee mai husigrupu profesionais ba ailaran nian(ETFOG), neebe iha hanoin atu halomosu problema konaba ailaran siraneebe istraga, hanesan rai halai, raimara sira neebe labele kuda no seluk tan.

Grupu nee kuda tiha ona aioanlubuk ida neebe sei kuda iha fatin baluneebe hili tiha ona iha rai laran nee baseman hira mai nee.

Ceremonia koda ai-tolu nee,Administrador Transitoriu Sergio Vierade Mello no Presidenti CNRT XananaGusmao se atende, ceremonia nee seihalao iha fatin rua neebe erosaunmakaas liu iha Dili

Inisiativa ida nee hetan tulun husiAdministrador Distritu Dili nian,Seksaun Ailaran nian husi Admnistra-suan Transitoriu no Caritas Australia.Inisiativa nee hakarak atu aktividadeida nee bele halao hanesan aktividadekomunidade nian iha tinan tinan.

TelevisaunTelevisaun Timor Lorosa’e UNTAET niankomesa tiha ona fo sai sira nia progranutisia nian durante minutu 15 ihaloron 8 Janeiru. Iha tuku 7 kalan, pro-grama nee komesa husi Siguda toSesta no sei hakaas aan atu hasae tominutu 30 bainhira rekursu neebe per-sija prontu ona.

Program semana idadala ida sekomesa iha fulan febreiru, programanee sei fo sai buat hotu neeba halaotiha iha Timor Lorosa’e, idanee incluimos nutisia iha semana ida nia laran.

Kongresu JornalistaAsosiasaun Jornalista Timor Lorosa’e(AJTL) halao kongresu husi loron 10 too13 fulan Janeiru.Topiku husi kongresu, neebe halao ihaauditorium CNRT nian, hasai husi liver-dade media no etika media atu hodiprotégé ba feto no labarik sira ihamedia.

AJTL hari iha loron 22 fulanDesembru 1999 hanesan organizsaunnaogovernamental neebe independenti

ho objetivu halo mori no halo burasliverdade media nian nomos liverdadeatu hasai hanoin no hakarak in TimorLorosa’e.

Jornalista sira mai iha kongresunee atu deklara sira nia hakark atuharii media independeti ida no medianeebe livre ba sira nia nasaun foundepoide instraga boot neebe indonesiahalao tiha ona durante ninia oku-pasaun. Delegadu liu ema nain 150mak tuir kongersu loron liman, sira neerepresentante husi organizasaun founmedia nian 14 neebe harii banhiraONU-administra teritoriu ida nee kome-sa husi tinan 1999 depoide referen-dum hodi hili ukun rasik aan husiIndonesia.

Kongresu ida nee hasai ba emarona liu husi Radio Rankabean dereta-mente, radion foun neebe studante sirahari iha Dili hanesan stasaun radiokomunidade neebe hakarak akompa-nya kongresu nee. Agora dadaun ihastasaun radio haat mak moris iha railaran, jornal rua, no publikasaun seluk

walu, sira nee hotu lao tiha ona desde fulaniku tinan 1999 nian. Milia pro-indonesianian durante fulan setembru nian haloinstraga hotu sasan medi a nian in TimorLorosa’e.

Kongresu nee mos ema Timor sira makorganiza no hetan tulun husi UNTAET, UNI-ESCO, World Press Freedom Committee,Freedom Forum, Alliance of IndependentJournalist (Jakarta) no Media Entertainmentand Arts Alliance of Australia.

Visita ofisial sira ba Timor Lorosa’eHarri Holkeri, Presidanti ba 55 nian ihaAsembleia Jeral Nasaun Unidas nian, tooiha Timor Lorosa’e iha loron 12 Janeiru bavisita ofisial loron rua nian. “hau mos ihanee atu fo aten brani ba imi Timoroan sira,neebe tulun tiha ona membru NasoenUnidas nian, nia dehan ida nee banhira niatoo iha aeruportu Dili.

Tuir fali Ministru Negosiu Strangeiru Sr.Jaime Gama too iha Dili iha loron 16Janeiru, ba visita loron haat atu hatutan deitvisita neebe Presidenti Portugal halao tihaona iha fulan Febreiru 2000.

Sr. Gama hasoru malu ho ema bootUNTAET nia balu, nunee mos hasoru maluho Sergio de Melo, Komandante ForsaManutensaun da Pas nian Lt. JeneralBoonsrang Niumpradit no KOmisionariuCivipol Jose Costa e Sousa, no hasoru mosema boot sira Timor nian hanesanPresidenti CNRT Xanan Gusmao, no mem-beru kabinete sira. Sr. Gama mos visita dis-tritu Oequse, Lospalos no Aileu.Iha loron 17 Janeiru, Sr. ministru halao mosinagurasaun ba Centru Culture Portuguesenian iha Dili.

Inkontru SRSG nian ho RepresentanteMembru Parlamentu Indonesia nianIha loron 12 Janeiru, SRSG Sergio Viera deMelo hasoru malu ho Rekso Ageng Herman,representante membru parlementuIndonesian nian. Sr. Rekso representa PDIP,Partidu Demokratiku Indonesia Luta, neebehola parte iha koalisaun guvernu. Nia mosmembru Comisaun Asuntu Sosial nian ihaParlamentu.

Notisias Badak Notisias Badak Notosias Badak Notisias Badak

Tais Timor 22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001

SRSG husu makas ba komisaun nee atudiskuti konaba solusaun problema atu selupensionista funsionariu Indonesia nian, nomos atu bele fo lara metin ba refusiadussira hodi bele fila fali mai Timor Lorosa’e.SRSG mos temi konaba problema propa-gandano informasaun la los neebe lao ihafatin refusiadus nia leet, nia hateten katakboot Indonesian nia sei hakaas aan atu tauresolve problema milisia.

Loron Historiku ba Timor Lorosa’e Edio haat ho polisia Timoroan nain limanuluhalo hotu sira nia kursu iha loron 26 Janeiruhusi Koleju Pulisia nian iha Dili, polisia siranee simu sira nia sertifikadu husi PauloMartins (iha leten), neebe iha loron 15Janeiru hili tiha ona hanesan diretor uluk liuba Akademia Timor Lorosa’e.

Iha ninia liafuan, Sr. Martins fo aten-saun konaba importansia atu serve emaTimor sira hodi labele fihir koor, rasa, no reli-jaun. “Se persisa forsa polisia TimorLorosa’e tenke prontu atu fo sira nia morisba povu Timor Lorosa’e hanesan nasaunheroi ida neebe hatudu tiha ona iha tinan25 nia laran kontra okupasaun Indonesia”nia hateten.

Diretur mos haforsa tan katak buatneebe persisa hodi bele servi povu hane-san polisia Timor Lorosa’e mak profesion-alismu “ tanba se polisia ida laiha profe-sionalismu, se farda deit mak indentifikasira hanesan nee deit “, no polisia foun tuirmodelu 08-00-05 husi oras Indonesianneebe: komesa tuku 08:00 dader,diskansa iha (00) loron tomak no oras tootuku 05:00 lokoraik.

Polisia nain 50 nee sei halao treinu ihakampu nian no neneik sei servisu loos ihadistritu 13 nia laran. Ex polisia nain 350servi tiha ona iha distritu; poisia nain 150oras nee halao hela treinu basiku, neebeparte ida husi treinu loron naruk nian. Â

Foto

s: O

CPI/

UNTA

ET

Page 7: Tet Tais Final

7

Tiu hatan kona ba... Elisaun Halo maluk sira, ita iha tiha ona ihatinan 20001 ita hanesan la fiar maibehalfodak mai ita iha tiha segunda anohanesan nasaun independente.Hanoin took ba oinsa ita manan itania independensia, temi tuir ba loripregu hodi tu kuak sinal neebe imifihir. Ho pregus sira nee maka furakua ita nia votus ne’e katak ita feraloke ita dalan ba liberdade.

Tinan ida sei iha buat hotu ihaplanu hotu ona ita sei hakat fali bakaixa votasaun dala ida atan, ape-sarde ninia loron seiddauk determinalolos.Ita hili asembleia constituinte,emalubuk oan ida atu sai nudar ita nia del-egadus iha governu hodi representaaspirasaun povu Timor nian tomak. Itaida-idak hili nudar si dadaun livre idaita sei hodi itania votu hili konsente-mente ema neebe ita fiar katak niabele ba hasoru hetan buat neebe itaprecisa no buat neebe nasaun percisa.Bainhira ita hatama ona ita nia votu.Itamos tenke prepara ita an atu simuninian resultadu hanesan hanesan itahatene, partidus barak sei halo kam-panye I ita sei rona buat oi-oin husiponto devista neebemos deferente oi-oin kona ba oin sa Tinor Loro sae belelao ba oin. Rona lai konversasaunneebe hau iha ho hau nia subrinanomos ho hau nia amigus sira kona baelisoens maka tuir mai ne’e:

Tiu: Bondia Antoni ita ikus mai mosdeside atu fila mai Timor Leste.

Antinio: Bondia, Tiu ah ita hatene buatne’e halo nusa. Hau fila ona tamba laihanasaun atu hela kleur tan nia nasaunestrangeiru ida bainhira hau nia rasikhetan tihaona liverdade

Paul: ne’e buat diak ida ami rona,Antonio. Hau so hakarak deit makaTimoroan baraka neebe hela iha diasporamos bele sente hanesan ita boot eh belefila mai lalais atu ajuda hari sira nianasaun.

Tiu: Oh hau fiar katak sira sei mai hotempo liu-liu bainhira ita nia governuforma ona . Ida ne’e mak halo hau kaerhela topiku ida nee iha hau nia liman-elisoes neebe atu mai ne’e.

Pau: Saida? Sira deside ona bain hirabuat atu halao? Hau rona data oi-oin def-erente los - julhu, Agusto, Septembro notan Otobro. I nune’e ita atu vota kona basaida, partidus sira seidauk hahu sira nia

kampanya ou sei dauk apresenta sira niaplataforma mai ita.

Pedro: Hau rona katak elisoes sei halaoiha 30 agustus 2001. Ne’e los ka tiu?

Tiu: Los ida ne’e data ikus neebe diskuitetihan ona maibe seidauk hatene los ihasadata, neduni lahatene los iha sa datamaibe ita hatene deit maka iha tinan idane’e nia laran.

Carlos: I Xanana Gusmao se subar anhela se los mak sei hatuduan atu saipresidente ? Entau tiu deit mak sai ba!Maluk sira mai ita hili tiu ba presidente!

Tiu: Maun alin sira ne’e engrasadu maibeserio Carlos, eleisoes atu halao tinan idane’e para atu hili assembleia kon-stituente laos para atu hili presidenti.Idane’e maka desicaun ida neebe halo iha17 Novembro tinan kotuk bainhira ses-saun ida UNTAET maka dirigi atu diskuitekona ba prosecu elisoes nian. PresidenteCNRT Xanana Gusmao ho liders partiduspolitikus sira hamutuk ho membrosGabineti Timor Leste nia hetan ona kon-sensu ida I konkorda katak elisoensdemokratika iha Timor Leste ba dala uluktenke atu ba hili assmbleia konstituente.Elisoes tuir ikus mai ne’e sei halao batempo oin mai tan I iha ne’e sei kona bareferendum, elisoes gerais ou elisoespresidensiais. Kona ba ida ne’e UNTAETagora dadaun iha tim elitoralida neebeprepara hela planos atu kaer no dirigielisoes iha TL ihanONU nia okos. Buat idamak prioritaris liu maka atu estabelesebase ba educasaun nian, kompanha deinformasaun ba Timoroan sira iha loromonu ka lorosae.

Maria: Saida los mak asmbleia konstitu-ante ne’e tiu ?

Tiu: Hau komprende Asmbleia kon-stituenti tuir buat neebe hau le,e katakne’e ema grupu ida neebe representahanoin ho hakarak husi indiviudal ka gru-pus atu tuur hamutuk hodi halao diskusaunbot kona ba assuntus gerais interesenasaun nian.

Maria: I saida los mak asmebleia konsti-tuinti se halo?

Tiu: Hare took Asmbleia konstituinte ihanasoes seluk. Por exemplo, Ass.Konstituinte India, Canada no Israel nianiha knar atu halo konstituisaun nasaunnian neebe leis ho regulamentos basicusmaka nahe hanesan fundasaun ba sirania sistema guverno nian no direitus indi-viduais tenke rai as. Ne’e hanesan buatida ke em precinpiu, Assembleia konstitu-inte TL tenke halo uluk lai. Nia makatenke fo sai dokumento legalida neebeestabelese sistema governasaun diak idaba povo TL nian. Ikus mai bele sai presi-densial, monarkiku ka ministerial.

Carlos: I oin sa bele halo decisoes ? semaka bele ratifika se assembleia konsti-tuinti maka decide kona ba modelu gov-erno nian.

Tiu: Iha modelu Canada nian, liu tihaelisaun Assembleia constituinte, ninianmembros representantes ou delegadusdescuit e tiha assuntos sira depois este-belese nudar representante opiniaunpublika geral. Ida ne’e forma constitu-isaun neebe agora dadaun Canada adop-ta. Publiku ne’e konsultadu ona kona bapropostas ho decisoens hirak ne’e atrav-es / liu husi referendum Nasional. Se itabot sei hanoin, ida ne’e mak ita halo iha1999. Ita iha konsulta popular, referen-dum Nasional kona ba futuru oin sa makaita hakarak ba TL.

Maria: Ema oinsa, ema nain hirak maksei tama tur iha assembleia konstituite?

Tiu: Ida ne’e decisoens neebe sei precisahalo husi tim plano elitoral nian hamutukho Conselho Nasional, maibe hare husiVenezuela. Nasaun ida ho populasaunnain 23.410.158 iha 1998 I ho emavotantes nain 11.0220312 Assembleiakonstitinte iha membros nain 131; nain104 nudar membros regionais nain 24nudar membros nasionais I nain 3 nudarmembros idigenas. Hotu-hotu eleito direc-tamente ho votu maioria simples nian. Ihakonsiderasaun oin rua atu halo decisaunkona ba membros nain no oinsa sira beleeleito. Tenke kiik oit oan iha nomeru atubele, efiseinti kona ba hetan acordos.

Maibe boot natoon numero popu-lasaun atu representa . Assembleia kuan-do boot liu mesmo ke representante pop-uleasun tomak , sei hetan defikuldadebot atu hetan acordos. Ne’e katak lakontempo, lakon osan, lao kleur por exemplo,iha India atu completa draft constitu-isaun Nasional Assembleia constituintelori quase tinan tolu. Assembleia consti-tuinte iha sessaun 11 I lori loron 165,agora sira iha Assembleia kiik liu ke gastanomos bele hetan konsensu lalais liu konba sira nia assuntos maibe buat ida makladun diak maka nia ladun representativoba populasaun tiomak.

Paulo: Tim UNTAET sei iha servico barakatu halo espesialmente bainhira registraTimoroan hotu neebe atu vota, hanoin barefugiado iha Timor loro monu no sira seihela iha diaspora fulan Agusto ladook ona.

Tiu : Tan ne’e tim nia hanoin (maibe buatne’e sei discuiti nafatin hela) Timor Lestenia oan sira neebe iha teritoria TL nialaran maka sei bele regista an no bele tausira nia vota nune’e sira neebe hakarakatu tuir primeiros elisoes tenke fila maiiha TL nia laran hodi tau naran hodi natoniha tempo lolos. Se karik sei iha nasaunruma refugiado sira sei hela iha Indonesiamos tenke fila mai, mak ne’e deit.

RADIO UNTAET• Noticias ho Ingles iha tuku 6 dader, tuku 11 dader no iha tuku 5 kalan.• Noticias ho Tetun iha tuku 7 dader, tuku 12 meu dia no iha tuku 6 kalan.• Noticias ho Portuguese iha tuku 8 dader no 7 kalan.• Noticias ho Bahasa Indonezia iha tuku 8:30 dader no 7:30 kalan.

Kona ba notisia ikus nianno informasaun kona ba Timor Lorosa’e, rona radiu UNTAET

22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001 Tais Timor

Maria: Refugiado Timoroan iha diasporaita hotu neebe hela iha Assembleia kon-stituinte sei kaer ita hotu tomak.

Tiu: Ne’e importante teb-tebes katakAssembleia konstituinte kaer ita hotuhodi representa ita hotu no hodi halodecisoens baseado iha pontos devistasociadede tomak laos deit ba sira oit oandeit kaer grupo sociaddade grupo idaneebe iha poder. Tan ida nee mak pros-eco registrasaun ne’e importante tebesatu ba iha ema ida-idak bele partisipa ihaporcesu democratico. Ba ida ne’e makgrupo ba voluntariu UNTAET nia mobilazo-do para atu regista populasaun.Primeiros volulntarios hola parte iha totalema nain130 neebe se kordena registadala uluk ba populasaun ba nivel distritonian. Sira halibur dadaun informasaunkartaun identidade ba ema hotu0hotuneebe idade tinan 16 ba leten. Ho mosbuka dadus kona ba ema neebe votaelisoes. Ida ne’e procesu ida ke Timorhotu iha direitu atu hola parte.

Antonio : Tiu,Hau hakarak hatete ba itabot katak tan deit nasaun bot ida makhau fila mai ne’e, hau hakara iha ne’e atupartisipa iha Timor Leste nian prineiraselisoes democratica. So ida ne’e maka itaida-idak iha lia fuan ida iha ita nia futurupolitiku.

Tiu: Ne’e los duni Antonio, elisoes ne’esei rai nudar ocasiao historica ida I semamak lakohi hola parte iha ne’e? Mai ita setilun ba buat foun tan neebe sei desen-volve, ita rona ona noticias ruma kona baelisoens karik hau sei komvida fali imi bacafé ida tan, importante teb-tebes itatenke hatene saida mak elisoes ne’eseginifica ba ita nudar povo. Lakleur tanita sei hamrik nudar nasaun soberanotomak ida I nune’e ita labele husik emaatu tan sala ida uluk ne’e reispeita malu,labele recorre ba violensia, tenke resolveita diferencias liu husi proceso politikuida dame nian haesan nasoes barak ihamundo ne’e halo.

Carlos: Maibe, tiu depois de vilensias novi-gansa barak oin sa buat ne’e ita belehalo tuir ?

Tiu: So tempo deit mak bele kura kaneksira ne’e. Ita so bele pasiensia hodi hein-ho kalma deit. Elisoes ne’e mak sei saioportunidade diak ida ba ita atu hatuduoin sa ita bele sai nasaun ida ho maturi-dade iha tinan 25 nia laran. OK, maluksira, hau tenke ba ona. Hau sei lori Mariatu hare nia tian iha komoro. Ketahaluha, se tilun nafatin rona nafatin infor-masaun I depois informa fali eduka itania maluk sira ho ita nia vizinho sira konaba procesu democratico maibe critico idane’e. Mai ita servico hodi hamosu faluesperitu Nasionalista teb-tebes neebe loriita ba iha caixa votasaun Agusto 1999ate a proximo I kuidadu an ba. Â

Radiu UNTAET oras ne’e iha espasu! Atu rona, loke frekuensia radiu iha imi nia area.

• Dili -- 91.5 (FM) 684 (AM) • Ainaro -- 96.3 (FM) 93.1 (FM) • Aileu -- 90.9 (FM) • Baucau -- 105.1 (FM) • Ermera -- 90.1 (FM) • Liquica -- 99.5 (FM) • Lospalos -- 97.1 (FM) • Maliana -- 88.7 (FM) • Manatuto -- 94.5 (FM) • Oecussi -- 92.1 (FM) •Same -- 96.3 (FM) • Suai -- 93.1 (FM) • Viqueque -- 98.5 (FM)

Page 8: Tet Tais Final

8

Naran Tais Timor ne’e fó hanoin kuadadu oinsá, prosesu lori tempu oinsá ne’ebé presiza atu halo hena tradisional Timor nian ne’ebé kaer ba lia importante sira. Nu’udár “ingredientes” oioin ne’ebé hamutuk halo Timor Lorosa’e iha periodu tranzisional nian atu harii hi’as rain ida ne’e, Tais Timor nia objetivu atu hakerek no leno lala’ok sira ne’ebésoru hena be Timor Lorosa’e.Serbisu semana ruarua informasaun públiku Nasoens Unidas nia Administrasaun Tranzisional iha Timor Lorosa’e (UNTAET). Publika hodi Tetun, Indonezia, Portugés no Inglés.Hakerek, edita no dezenhu husi UNTAET nia Eskritoru ba Komunikasaun no Informasaun Públiku (OCPI). Sirkulasaun 50,000. UNTAET-OCPI, c/- PO Box 2436, Darwin NT 0801,Australia. Tel: +61- 8-8942-2203 Fax: +61-8-8981-5157 email: [email protected] La’ós ddokumentu oofisial iida. SServe bba iinformasaun dde’it.

Tais Timor 22 Janeiru - 4 Fevereiru 2001

SivPol ONULORON/KALAN

NUMERU EMERJENSIAIHA DILI

0408839978

Liafuan Timor Lorosa’e nianSaida maka ETTA?Administrasaun Tranzisional iha Timor Lorosa’e

JoãoETTA securityBebonukTuir ha’u nia hanoinkona ba ETTA hanesanne’e, durante Malaesira tama iha Timorlaran Tinan ida hobalun ona ami haresira nia serbisu ihaTranzisaun nia laranne’e, ami nu’udárTimoroan desde Malaesira tama ami serbisudurante tinan ida resinona, ami la sura aminia kolen ba ami nianasaun maibé amihare sira nia orien-tasaun ba serbisu ne’ebalun ami aseita ibalun fali ami la aseita,tanba sira nia halaoserbisu ne’e dalabarak la tuir ami niakustume Timor nian.Importante liu-liu baami nia Lider sira naiulun boot sira atu hariUnidade ho paz ihaTimor Laran ba TimorLorosa’e nia futuruaban bain rua nia.

Hilario GutteresKondutor hoEskritoriu, PagamentusSentral, Bairro Pite“ETTA”, ne’e hanesantuir ha’u nia hanoinmuito bem ETTA ne’ehanesan TransitionAdministration for EastTimor. ETTA nia ohinloron UNTAET sira pre-pared Timoroan sira atutuir dalan ida ne’e.Organizasaun ne’e makbolu ETTA. Mak ohinloron hanesan ha’u,ha’u provisaun simplesmak ne’e ha’u hanesankondutor ETTA nian.Ha’u hare maluk Timorne’ebé ke iha kapasi-dade nune’e hanesaniha fulan kotuk ba ne’eha’u hare malukTimoroan barak maksai ba liur ona agoradadaun ne’e ihaSingapura, maibé agoraprepara tan loobuk idatan iha kantor CPO ne’enakonu. Maski ha’u kon-dutor maibé Timoroansira ne’e iha dunikapasidade.

NiniEstudante eskolaelementar BecoraSaida mak ha’u hateneno saida mak ha’urona hosi ha’u nia pro-fesor sira katak ETTAne’e mak AdministrasaunTransitional TimorLorosa’e. Nu’udár estu-dante ida , ha’uhakarak hatete ba naiulun sira atu rekrutatan Timoroan sira atuserbisu hamutuk hoETTA no responsabilizaema Timor Lorosa’e.

Ernesto ReisProfesor, Delta ComoroETTA tuir ha’u niahanoin, ne’e Administra-saun Timor Lorosa’e.ETTA ne’e iha UNTAETnia okos. ETTA simumandatu hosi UNTAETatu prepara Timoroansira ba futuru TimorLorosa’e. No iha ETTATimoroan sira heta treinaatu simu responsabili-dade wainhira UNTAETfila ni prntu ona atu inde-pendensia. Timoroansira ne’ebé serbisu ihaETTA prepara an rasikhalao serbisu nasaunTimor Lorosa’e iha futu-ru. Ita hanesan emapovu kiikoan tau fiar baTimoroan matenek siraatu responsabiliza nasaun.Obrigadu.

Jacob Dos Reis CalarAsistente Lian hoPolisia sivil ONU nian(CivPol) BecoraTuir ha’u nia hanoinkatak ETTA ne’e makAdministrasaun Trasi-tional Timor Lorosa’e.Agora mosu buat ruaiha Timor. Iha Misaunrua. Misaun mak ONUnia misaun iha Timormak UNTAET, no idaseluk mak misaunlokal mak ETTA. Ulunboot Timor sira haloETTA tanba UNTAETlaiha capasidade aturezolve problema noharii hikas fali nasaun.Tanba ne’e ulun bootTimor sira hari ETTA.No ETTA nia funsaunatu rona ema lokal sirania susar ano atu orga-niza rekonstrusaun ihaTimor Lorosa’e hahúohin no ba aban bainrua.

Adão dos SantosEstudanteUniversidadeLiquiça“ETTA”, iha Timor hane-san Tranzisaun Admini-strasaun, hanesannasaun unidus haritiha ona TimorLorosa’e hodi bagoveno definitivo abanbain rua wainhira ONUfoti ain hosi TimorLorosa’e. Tuir hanesanmaluk sira koalia katakida ne’e sira atu halaorekrutamento ba fun-sionaris local maibéida ne’e la’ós ida. ETTAne’e atu prepara baTimoroan ne’ebé ihakapasidade hodi ser-bisu iha governu baaban bainrua indepen-densia. Nasoens Unidasintrega ba governodefinitivo Timor Lorosa’ehodi halao Admini-strasaun. ETTA ne’e niaakumula iha departa-mento hirak ne’ebémak hanesan departa-mentu eduka-saun sivi-ka, departamentu agri-cultura, departamentusaude depois sira ne’eprepara ba Admini-strasaun Timor Lorosa’e.ETTA ne’e rekruta emaTimoroan no hare ida-idak nia matenek hoidak-idak area nokapasidae. Mak ne’ede’it ha’u nia hanoinkona ba ETTA.

NoemioJornalista ho Contras,BecoraBazeia ba saida makha’u hatene, katakETTA ne’e hanesaninstituisaun ida UNTAETmak harii atu prepararekursus humanusema Timor nia lori baindependencia. ETTAho NC hatoo aspi-rasaun Timor Lorosa’enian liu-liu ba UNTAETkona ba oinsá atuprepara Timoroan sirawainhira UNTAET entre-ga responsabilidade basira. Bazikamente ETTAne’e hanesan governutransitional lori baindependencia.

ThomazianaEstudante UniversidadeDelta ComoroTuir ha’u nia hanoinorganizasaun ida ne’e-bé hari iha UNTAET niaokos hodi prepara futu-ru Timor Lorosa’e nianatu tama ba tranzisaunne’e duni ha’u hanoinnu’udár estudanta idaha’u husu ba boot sirane’e tu’ur iha organiza-saun nia laran atu hodibuka fó an hodi nune’eserbisu ba povu niadi’ak no ba futurunasaun Timor nian.

JoséAsistenteAdministrativu, BecoraETTA ne’e Administra-saun Transitional TimorLorosa’e. Nune ba sirane’ebé serbisu ihaETTA tenke ema sirane’ebé iha skil hane-san iha skil komputa-dor no buat seluk ne’e-bé tulun Governu TimorLorosa’e iha futuru. IhaTimor ita iha problemasira hanesan, ita laihacapasidade komputa-dor no buat skil seluktan. Nune ha’u hareekatak ema Timoroansira sei koko atu hetanopotunidade hosi emamalae sira atu hetanskil hanesan treinukomputador, treinumanajemen ka selukktan hanesan treinudiplomasia. Nune emaTimoroan hetan kbiit atiha futuru. Ho halohanesan ne’e, paisbele dezenvolve ihaloron ikus. Ne’e makha’u hatene kona baETTA. Obrigadu barak.

Christina FreitasEditor TVTLDelta ComoroSaida mak ha’uhatene, ETTA ne’eAdministrasaun Tranzi-tional Timor Lorosa’e.Nune ba sira ne’ebéserbisu ho ETTA tenkeprofesional. Ha’u hakarakhatete katak sira emasira ne’e tenke pre-paradu ba serbisu pro-fesional tanba sira atuhalao governu wainhiraUNTAET fila. Hahú ohinba oin ha’u lahatenemaibé ETTA sei pertenseba ETTA. Nune saidamak ETTA halo UNTAETharee tuir saida makETTA halo. ETTA respon-sabiliza ba adminis-trasaun tomak ka gov-ernu Timor Lorosa’e.Tuir ha’u nia hanoinETTA ne’e di’ak tebestanba ETTA preparaTimoroan sira ba futu-ru. Nune ETTA mósprepara nia serbisurasik no nia halo niaserbisu rasik. Nia lapresiza husu ba UNTAETsaida mak nia atu halo.

Libania Florestudante SMABecoraETTA, ne’e TranzisaunAdministrasaun baTimor Lorosa’e Organiza-saun ida ne’ebá pre-para government baIndependensia. ETTAnia function ida falioinsá Timor preparania ema sira hanesanrekruta hodi bele kon-firma ema ne’ebé makiha ho nia matenekbele tu’ur iha departe-ment ida , ida hanesandepartament politk,ekonomik. Tuir ha’uestudanta tenkeserhakaas ann estudahodi hari ha’u nianasaun basa ema sirane’ebé tu’ur iha ETTApresiza ema ihakapasidade. ETTA ne’ebele hatene saida makatu halao’o iha railaran tanba ETTA ne’eTimoroan mak halao’oAdministrasaun.

Elia FernandesEstudanteUniversidadeBairro PiteTuir ha’u nia hanoinETTA organizasaun idane’ebé hari iha UNTAETnia okos hodi preparafuturu Timor Lorosa’enia an atu tama baTranzisaun ne’e dunituir ha’u estudanta niahanoin ida, ha’u husuba boot sira ne’ebétu’ur iha organizasaunne’e nia laran atu belebuka fó an hodi serbisuba povu nia di’ak no bafuturu nasaun TimorLorosa’e se lae ita nianasaun hanesan Indo-nesia nian ne’ebé orasne’e mosu problema oin-oin de’it mak ne’e de’ittuir ha’u nia hanoinoinsá modelo ETTA ne’e.

Domingos GusmãoSeguransa ho ETTABairo Pite“ETTA” ne’e katak isTimor TransitionAdministration. Ha’uhanoin katak UNTAETfó oportunidade ne’epara ita serbisu hamu-tuk, hanesan UNTAETfó hanoin ita oinsá itahalao ita nia futuruTimor ba oin. Ne’e duniETTA, ne’e agora ser-bisu hamutuk hoUNTAET. ETTA makkuasa iha rai Timor ka,UNTAET mak kuasa ihaTimor ha’u sei konfuza-un ho governmet ruane’e mak nune’e ha’uhakarak husu para atuhatene se mak kuasaliu-liu iha rai laran.