danah.zohar.ian.marshall. .dvasinis.kapitalas.2006.lt

7/27/2019 Danah.zohar.ian.Marshall. .Dvasinis.kapitalas.2006.LT

1/228


2/228


3/228

Danah ZoharIan Marshall

Dvasinis

kapitalasGerov, kurigali padti ilikti

I angl kalbos vert Rta Montvilien

V I L N I U S 2 0 0 6


4/228

UDK 159.9

Zo-09

ISBN 9986-16-527-X

Danah Zohar and Ian Marshall

SPIRITUAL CAPITAL

WEALTH WE CAN LIVE BY

Bloomsbury, 2004

2004 by Danah Zohar &Dr. Ian Marshall

Rta Montvilien, vertimas lietuvikalb, 2006

Ilona Kukenyt, virelio dizainas, 2006

Tyto alba", 2006


5/228

Skiriu Matsui Lederhausenui ir Michaelui Rennie,

kad kitus kvptj pavyzdys


6/228


7/228

Turinys

vadas................................................................................................................ 9]anga. Keisti save, kad pasikeist pasaulis............................................... 13

1. Pabaisa, Tyjanti save................................................................................. 23

2. Kas yra dvasinis kapitalas?....................................................................... 39

3. Motyvai, kurie mus stumia pirmyn.........................................................58

4. Motyvacij skals taikymas.....................................................................74

5. Dvasin imintis.........................................................................................936. Dvylika transformacijos princip...........................................................111

7. Transformacijos princip taikymas.......................................................120

8. Kaip vyksta pokytis................................................................................ 157

9. Organizacins kultros keitimas............................................................178

10. Naujieji tamplieri riteriai?..................................................................193

11. Ar tai vis dar kapitalizmas?..................................................................204

Literatra.....................................................................................................217

Nuorodos......................................................................................................219


8/228


9/228

VADAS

Paraiau i knyg dl asmenini prieasi. Vien vakar prie

umigdamas penkeri met snus paklaus mans, kodl jis gyvena.Man prireik keli savaii atsakyti - jis gyvena, kad po savs palikt

pasaul geresn, negu rado. Penkiameiui tai buvo sudtinga mintis.

Tas pats klausimas dar kart ikilo, kai i paauglysts iaugantis snus

svarst, ar stoti j universitet, k studijuoti, koki profesij pasirinkti. Vl

igirdau save atsakani labai panaiai: kad ir kokiu keliu jis nusprst

eiti, jo gyvenimas turt padaryti pasaul geresn. Taiau, kaip nutinkaugdant vaikus, toks patarimas snui privert mane pavelgti savo

paios gyvenim. Ar a tikrai gyvenau taip, kaip patariau savo vaikui?

Tuo metu igyvenau kritin laikotarp. Kokius dvejus pastaruosius

metus grimzdau gili depresij, kuri mane stm ir kai kuri moni

elgesys, ir apskritai ms vakarietika kultra. Buvau patyrusi idavysi,

susidriau su kit moni kvailybe, beatodairikumu ir smurtu, maiau,kaip visus iuos smgius patiria kiti - mano eimos nariai, draugai ir tie

mons, kuri istorijos kasdien pasakojamos per televizij.

Nevilt kl ir tikr vertybi, iminties trkumas daugelyje

ms visuomens sluoksni. Kai verslo konferencijose ar udaruose

bendrovi seminaruose prabildavau apie mogikj imint, kuri

skatint gerum, krybikum, vizij ir kelt maiau streso, kiauy-tojai tenordavo suinoti, kaip kit pirmadien pasitelkus t imint


10/228

udirbti dar daugiau pinig. Panau, kad toks bendrovi poiris

atspindi plaiosios visuomens godum ir materializm. Jauiau, kad

mes, pasiturintys vakarieiai, daniausiai veikiame skatinami emj

motyvacijos veiksni, toki kaip godulys, pyktis ir noras sitvirtinti

aukojant savo pai gyvenimo kokyb. Apskritai tariant, suvokiau, kad

didium gyvenimo praleidiame dvasinje dykumoje, pavirutinikai,

niekam nesipareigodami ir nematydami gilumins prasms. Visa tai

patyriau pati, nukentjau nuo kit ir nieko negaljau pakeisti.

Pokalbis su snumi apie jo ateit privert permstyti i niri

situacij. Jeigu siliau jam gyventi taip, kad gert pasaulis, kaip

galjau pateisinti savo beviltik neveiklum? Inirau i bukinanios

depresijos ir miau galvoti. Vl skaitydama kakada mane udegusias

knygas, radau itrauk, parayt Carlo Jungo, garsaus analitiko,

iplusio psichologij i Freudo tamsos:

Jeigu pasaulyje reikalai klostosi blogai, vadinasi, kakas blogai

su individu, kakas blogai su manimi. Todl, jeigu esu protingas, pir-

miausia susitvarkysiu su savimi.... Gal gale svarbiausias dalykas yra

individualaus mogaus gyvenimas. Jis kuria istorij, jame vyksta didin-

g pokyi, ir visa ateitis, visa pasaulio istorija galiausiai ikyla kaip

gigantika slapt individuali itekli visuma. Savo privaiausiame

ir subjektyviausiame gyvenime mes esame ne tik pasyvs savo amiaus

liudytojai, bet ir jo krjai. Mes kuriame savo pai epoch.

Savo privaiausiame ir subjektyviausiame gyvenime mes ku

riame epoch". Tie odiai kvp parayti i knyg. Jie atskleidia

jos pagrindin tem - jeigu daugelis ms pakeis save, galsime pa

keisti pasaul. Pradjau i uduot nuo savs, atsisakydama beviltiko

neveiklumo ir su juo susijusi psichologini vengimo bseitf. Vlpradjau rayti.

10


11/228

mogikoji btyb turi netiktino spektro potencial - nuo

baisiausi bedugni, kokias tik manoma sivaizduoti, iki aukiausi

taurumo virni. Daniausiai daugelis ms balansuoja kakur truput

emiau vidurio. Mes leidiams uvaldomi toki emesnij paskat

kaip godumas ar pyktis, mes eidiame kitus ir save. Kartais taip nu

tinka dl to, kad patys nevykusiai pasirenkame gyvenimo keli, bet

paprastai daugelis ms nesistengia smoningai daryti bloga ar eisti

kit. Humoristas Ogdenas Nashas kart ra:2

Kaip galt mogus supirkinti kvieius,

Jei nors kart sustot ir pagalvot, kad per j

Daug moni neuteks pinig pavalgyti.

Bda ta, kad dauguma ms tiesiog negalvoja. M es isisukinjame

nuo galimybs pasirinkti ir leidiame vykiams rutuliotis savaime,

maklindami per gyvenim it lunatikai ar plduriuodami kaip laiv

duenos. Taip leidiame, kad bt padaroma daug blogo ir nepada

roma daug gero. Mes nusukame akis, ivyd kit bdoje, mes prime

tame savo kalt kitiems, mes nenorim e n girdti skausmingos tiesos

apie savo trkumus, elgesio motyvus ar veiksmus, ir mes nejauiame

atsakomybs u daugel monijos grupi. Vengimas rinktis yra di

desnis ms mogikumo paneigimas, negu smoningas blogio pa

sirinkimas. Bti mogum i reikia sugebti rinktis tarp grio ir blogio.

Nesirinkti visikai - tai paneigti pai mogikum o esm.

ios knygos raymas man buvo asmeninis ikis griebtis gin

kl. Ji skirta vis visuomens sluoksni ir vis profesij monms,

troktantiems, kad j gyvenimas padaryt pasaul geresn. Knyga

rayta sunkiu pasauliui metu. Kartais tsti buvo nelengva, bet eima

ir draugai tikino mane, jog nei naivu, nei utop ika tikti, kad pasaulisgalt bti geresnis. Tik mes j galime pakeisti.

11


12/228

Knyga remiasi keturiais altiniais:

asmenine gyvenimo patirtimi,

naujj moksl" idjomis, ypa kvantine fizika, chaoso ir

kompleksikum o mokslu,

mano, kaip vadybos ds tyto jos ir konsu ltants, deimties m et

patirtimi,

mano, koleg ir draug mintimis apie pasaulj.

P A D K O S

Dkoju Matsui Lederhausenui ir Michaelui Rennie, kad leido

papasakoti j asmenines istorijas. Peteris Saulas (Sidnjus, Australija)

para didium devintosios dalies klausim apie dvasin intelekt,

arba dvasin imint, elgsenoje ir kultroje. Noriau padkoti Pe

teriui u tai, kad leido jais naudotis, o Sandrai C orm ac i Macquarie

universite to Auktosios vadybos mokyklos u tai, kad sudar slygas

mums b endradarbiaut i. Ir pagaliau nuoirdiai dkoju ms mylimam

draugui Emilios Bouratinos u jo indl dialogus, sustiprinanius

ios knygos pamat.

Knyga parayta Danah Zohar, pirmuoju asmeniu. Taiau dauguma

knygos mini - ben dro abiej autori darbo rezultatas. Skyri M o

tyvacij skal" para Ianas Marshallas. Autoriai yra vyras ir mona,

kartu dirba ir nuolat diskutuodami kartu generuoja idjas.

Danah Zohar

Ianas Marshallas

Oksfordas, Anglija

2004

m.sausis

12


13/228

ANGA

KEISTI SAVE,KAD PASIKEIST PASAULIS

Neseniai lankydamasi Nepale sapnavau sapn, atskleidiant ios knygos

tem. Sapne stebjau trij veiksm spektakl, kuriame irovai sdjolabai arti aktori tarsi veiksmo dalis. Pirmojoje dalyje Tibeto vienuoli

grup giedojo maldas atlikdama Tibeto budizm o ritualus. Scena atrod

labai tvarkinga, grai, taikinga ir pakili. Viskas buvo savo vietose. Bet

staiga medins patalpos lubos m griti. Sijos ir tinkas pasipyl ant

vienuoli ir daug j umu. Apimta panikos puoliau nuo scenos.

Antrajame veiksme Tibeto vienuoliai vl atliko ritualus, tik kartscenoje buvo nuoms ir ciniki seniai. Atrod, kad jie atlieka veiksmus

vien i proio, iauriai, net sadistikai elgiasi su jaunesniais naujokais,

vienuoli padjjais. Si spektaklio dalis neturjo gyvybs. I ties ji

buvo kupina neigiamos energijos, ir a trokau sprukti i teatro.

Treiajame spektaklio veiksme jauni vienuoliai naujokai ruosi

kelion. Kai kurie ketino eiti psiomis, kiti sdo ant jak, gauruot, bulius panai gyvuli. ie vienuoliai atrod nekalti, netgi naivs. Jie

nelabai suvok kelions tiksl, tik inojo, kad j lemtis - keliauti ir atrasti

nauj ritual savo ordinui. Kaip ir visuose geruose sapnuose, vienuoliai

tolo tekanios sauls link, kupini vilties ir tikdamiesi nuotyki.

Manau, kad is sapnas paslaptingai atskleid, kaip pltojosi ms

pai kultra. Taikingi pirmosios dalies vienuoliai ir j gras ritualaisimbolizavo tradicinius laikus su Dievu danguje ir teisingumu emje."

13


14/228

Tai buv t ikjimo ir ver tybi laikai, kai mons inoj savo kelio tikslus.

Ciniki antrojo veiksmo vienuoliai atstovavo ms moderniesiems

laikams, kur vyrauja kapitalistinis materializmas ir atiauri New tono m e

chanika. J (ms) pasaulis kupinas lugusi iliuzij, nuomios kovos,

egoizmo ir netgi ikrypim. Tai buvo (yra) pasaulis, kuriame mons

tiesiog mechanikai atlieka kadaise prasmingus veiksmus. Jame nep ul

savo gyvybs versm. Bet noriau tikti, kad jauni treiojo veiksmo

vienuoliai simbolizavo bent jau kai kuriuos i ms, besiruoianius

kelion, kad atrast nauj, gyvybing ritual (praktik, filosofij),

galini nuvesti monij prasming ir tvari ateit.

Tikiu, jog yra kritinis skaiius moni, galini susitapatinti su

jaunaisiais treiojo veiksmo vienuoliais ir padti naujus, tvirtesnius

pamatus ms kapitalistinei moralei ir verslo kultrai, kuri potenc ialu

bus galima pasinaudoti kaip gerov kurianiais mechanizmais ir kaip

platesne mogikja veikla. Galbt kai kuriuos i t individ kvps

tolesni ios knygos puslapiai.

Knygoje darau prielaid, kad ms kapitalistin kultra ir verslo

praktika patiria kriz. Pasaulin versl apibdiniau kaip save ryjani

pabais". Taip vyksta todl, kad pamatins kapitalizmo moralins

charakteristikos, sitikinimai ir verslo praktika yra netvars. Toks

kapitalizmas ir verslas, kokius matome iandien, neturi ateities, o tai

riboja ms kultros ateit apskritai.

Pagrindin ios knygos tema yra ta, kad kritinis skaiius individ,

kuri elgsen skatina auktesns motyvacijos, gali pakeisti pasaul. Jos

tikslas - parodyti, kaip is kritinis dabartini ir bsim lyderi skaiius

gali panaudoti savo dvasin imint, kad sukurt dvasin kapital savo

organizacijose ir tokiu bdu padaryt savo organizacines kultras

tvaresnes. Galutinis tikslas - kapitalizmas, kuris geba bti tvarus, ir

pasaulis, kuriame tvarus kapitalizmas kuria gerov, tenkinani visms mogikuosius poreikius.

14


15/228

Esminis odis yra gerov. Apibriu gerov kaip tai, kas mums

prieinama ir kas didina ms gyvenimo kokyb". Mes danai minime

gaus, turtus, talentus ar skm. iuolaikinis anglikas odis wealth

(gerov, turtai, gausa) kilo i senosios angl kalbos odio veltb, kuris

reik to be well, t. y gerai laikytis, gerai gyventi". Taiau dabartiniai

odynai, atspinddami ms ekonomik orientuot gyvenim,

pirmiausia pabria didel pinig kiek ar atsargas". I to kyla ir

prastas kapitalo apibrimas, kad kapitalas yra ms turimas pinig

ar materiali grybi kiekis. Taigi mes suvokiame kapitalizm kaip

pinigus ir materiali gerov.

Dvasinis kapitalas, prieingai, reikia gerov, btin ms sie

loms, gerov, kuri praturtina reikmingesnius ms gyvenimo aspek

tus. Tai turtai, kuri gyjame iekodami prasms, didiausi vertybi,

fundamentaliausi tiksl ir aukiausi motyvacij, jei su gebame visa

tai tvirtinti savo gyvenime ir darbuose.

Dvasinis kapitalas yra organizacinio ir kultrinio tvarumo vizija,

modelis, apimantis pasaulin bendruomen. Sis kapitalas kaupiamas

tarnaujant tikriesiems monijos ir planetos poreikiams ir tvirtinant

i samprat verslo filosofijoje ir praktikoje. Tai kapitalas, atsp indintis

ms bendrsias vertybes, vizijas ir fundamentaliausius gyvenimo

tikslus. Dvasinis kapitalas atskleidia, kuo tiki organizacija, dl ko ji

egzistuoja, ko siekia ir dl ko imasi atsakomybs.

Mano vartojamas odis dvasinisvisoje knygoje neturi jokio ryio

su religija ar kita organizuota tikjimo sistema. Religins organizacijos

ir religijomis paremtos kultros neabejotinai sukaup tikro dvasinio

kapitalo, bet j veikl ribojo tikjimo sistemos, jos atskyr kit religij

atstovus ir netikiniuosius. Dabarties organizacijoms, bendruomenms

ir kultroms, veikianioms i laik pliuralistinje globalizuotoje

visuomenje, reikia platesnio dvasinio kapitalo, kuris ikelt pasaulietinprasm, vertybes, tikslus ir motyvacijas, ventas bet kuriam asmeniui.

15


16/228

Kaip ir dvasinis kapitalas, dvasinis intelektas yra ta imintis,

kurios padedam i mes atra ndam e giliausi prasm, vertybes, tikslus ir

motyvacijas. Tai bdas, kaip mes t imint pasitelkiame mstydami,

priimdami sprendimus ar rinkdamiesi. Sprendimai apima ir tai, kaip

mes kuriame ir kaip pask irstome savo materiali gerov.

Dvasin imintis yra ms moralin imintis, suteikianti vidin

sugebjim atskirti gr nuo blogio. Si dvasin imintis skatina

ms gyvenime gerum, ties, gro ir uuojaut. Galite vadinti j

sielos imintimi, jeigu manote, kad siela yra tarsi kanalas, ikeliantis

vairiausius dalykus i gilesni, turtingesni mogikosios btybs

vaizduots ir dvasios gelmi ms kasdien gyvenim, eimas, or

ganizacijas ir institucijas.

Kad suprastume i knyg, btina velgti lemiam ry tarp

dvasins iminties, dvasinio kapitalo ir tvarumo. Tas ryys yra pagrindin

knyg vienijanti grandis. J galima nusakyti iais odiais: Mums reikia

prasms ir vertybi pojio bei tikslo suvokimo (dvasins iminties),

kad tu rtu me ir ilaikytume j kuriam gerov (dvasin kapital)". Tik

tuomet, kai kapitalizmo samprata apims dvasinio kapitalo kuriam

gerov ir turtus, prasm, vertybes, tiksl ir auktesniuosius motyvus,

mes tursime tvar kapitalizm ir tvari visuomen.

Dvasinis intelektas yra ta imintis, kurios padedami mes atrandamegiliausi prasm, vertybes, tikslus ir aukiausias motyvacijas.

Dvasin imintis, dvasinis kapitalas ir tvarumas turi lemiam ry.

Dvasins iminties skatinamas prasms, vertybi ir tiksl pojtis kuria

dvasin kapital. Dvasinio kapitalo kuriama gerov, prasm, vertybs

ir auktesns motyvacijos yra btinos tvariam kapitalizmui ir tvariai

visuomenei.

16


17/228

Siekiant tvarum o reikia, kad sistema sugebt egz istuoti ir kisti

ateityje. G am toje tvarios sistemos yra tos, kuri sudedamosios dalys

veikia kartu, kurdamos subalansuot aplink, o ji savo ruotu kuria

visum. Tai holistins sistemos (j visos vidins dalys tarpusavyje

susijusios), organizuojanios paios save ir nuolatos kintanios.

ems ekologin sistema (Gaja) yra puikus pavyzdys, kai augalai

gamina gyvnams reikaling deguon, gyvnai - anglies dioksid,

btin augalams, vairiausios augal ir gyvn populiacijos balansuoja

sveikaudamos ir konkuruodamos, vanduo perdirbamas garavimo ir

lietaus proces metu. Ekologijai kaip visumai btina vairov, kad

augalai ir gyvnai galt evoliucionuoti (genetikai mutuodami).

mons, organizacijos ir kultros, turinios dvasinio kapitalo, bus

tvaresns, nes gals pltoti savybes, apimanias platesn, vertybm is

paremt vizij, rpest dl pasaulio ir uuojaut, ilgalaikius tikslus,

spontanikum (ir i jo kylant lankstum), sugebjim elgtis pa

gal savo svarbiausius sitikinimus, sugebjim diaugtis vairove ir

sugebjim mokytis i neskmi.

Knygoje aptariu tris kapitalo ris: materialj kapital, socialin

kapital ir dvasin kapital. Tikiu, kad kiekvieno j krimas susijs su

viena i trij pagrindini mogikj imin i-rac ionali ja imintimi

(IQ, intelligence quotient, intelekto koeficientas), emocine imintimi (EQ,

emotional Quotient, emocinis koeficientas) arba dvasine imintimi (SQ,

spiritual Quotient, dvasingumo koeficientas).

KAPITALAS IMINTIS FUNKCIJA

Materialusis kapitalas IQ: racionalioji imintis K a galvoju

Socialinis kapitalas EQ: emocin imintis K a jauiu

^ Dvasinis kapitalas SQ: dvasin imintis Kas a esu

17


18/228

Ms iuolaikinje kapitalistinje visuomenje i vis kapital

geriausiai pastamas materialusis kapitalas. Jis asocijuojasi su pinigais ir

daiktais, kuriuos u pinigus galime nupirkti, su pinigais, kuriuos galima

leisti, investuoti, gyti pranaum, valdi ir tak. Kaip teig kapitaliz

mo filosofijos pradininkai, mes siekiame io kapitalo savo racionalija

imintimi (IQ). IQ tai imintis, kuri gimsta racionaliai mstant.

Socialinis kapitalas yra ta gerov, kuri sudaro galimyb ms

ben druo menm s ir organizacijoms efektyviai funkcionuoti bendram

labui. Francis Fukuyama apibria socialin kapital kaip moni

sugebjim dirbti kartu grupmis ir organizacijose, siekiant bendr

tiksl. Jo nuom one, tai sugebjimas, kurio pagrindas - pasitikjimas

ir bend ros etins ve rtybs.3 Socialinis kapitalas priklauso nuo san

tyki, kuriuos sukuriame eimose, bendruomense ir organizacijose,

nuo ms pasitikjimo vieni kitais, nuo to, kaip atliekame pareigas

vieni kitiems ir bendru omenei, nuo to, kiek bend rom is pastangomis

sugebame pakelti ratingumo lyg ir pagerinti sveikatos apsaug, nuo

to, kaip bandome ukirsti keli nusikalstamumui.

Socialinio kapitalo kaupimas labiausiai priklauso nuo emocins

iminties indlio santykius. Emocin imintis yra ms sugebjimas

suprasti ir pajausti kitus mones, ms sugebjimas suvokti kit

moni emocijas ar socialines situacijas ir atitinkamai elgtis. EQ - tai

imintis, gebjimas pajausti.

Dvasinis kapitalas, kaip minta anksiau, apima ms bendr p ra

smi, vertybi ir svarbiausi tiksl samprat. Jis apima ms nerim

dl to, k reikia bti mogumi, kokia mogaus gyvenimo prasm ir

tikslas. Nuoird iai tikiu, kad tikras socialinis kapitalas privalo apimti

ir i dvasin dimensij. Tai svarbiausi vertybi ugdymas, palaiky

mas ir dalijimasis su kitais, o tai suvienija ms visuomen. Dvasinis

kapitalas kuriamas pasitelkus dvasin imint. S Q - tai suvokimas,kas mes esame.

18


19/228

Jei norime turti tvar kapitalizm, visos trys kapitalo rys -

materialusis, socialinis ir dvasinis - privalo bti kuriamos pasitelkus

visas tris imintis. ioje knygoje stengiuosi pateikti dvasinio kapitalo

krim kaip visumos dal. Jokia kita kapitalo ris i tikrj neturi prasms be

dvasinio kapitalo pamato.

Svarbi knygos potem yra motyvacija, motyvacijos rys ir

galimyb keisti savo elgsen, veikiam emesnij motyv, elgsena,

veikiama auktesnij paskat. Tik tuom et, kai suvoksime gilumines

prieastis, skatinanias negatyvi elgsen ar savigriov, galsime siekti

auktesnij motyv. Kad pakeistume asmenin elgsen, dvylika

dinamik dvasins iminties proces suteiks mums energijos. Todl

manau, kad kritinis kiekis individ, skiriani savo dvasin imint

auktesniaisiais motyvais paremtai veiklai, gali pakeisti visos kultros

(eimos, bendruomens, organizacijos ar net globalios kultros, pa

vyzdiui, kapitalizmo) pagrindinius bruous.

moni ir kultr elgsenos motyv pokyiai btini visose

visuomens srityse, jeigu tikrai norime sukurti geresn pasaul, o

dvasinio kapitalo kaupimas, kaip, beje, ir ios knygos skaitymas,

gali bti naudingas tiems, kurie dirba tokiose srityse kaip vietimas,

psichologija, mokslas, politika ar verslas. Neabejotina, kad i idja

svarbi vis profesij monms. Taiau a orientuojuosi versl, kny

goje pateikiu daugiausia verslo pavyzdi ir skiriu daugiausia pastab.

Mano pasirinkim lemia dvi prieastys. Pirma, verslas yra pagrindin

sritis, per kuri kapitalistins vertybs skverbiasi ms visuomen.

Jei troktame praplsti kapitalizmo vertybi samprat, btina realiai

keisti daugumos verslinink vertybi samprat. Antra, verslas iais

laikais turi pinig ir gali reikmingai keisti gerovs krimo ir jos pa

naudojimo bdus individ ir visos visuomens naudai.

Kad verslininkai tikrai pradt pokyius, paiai verslo kultraibtina gerokai pasikeisti. Permain sulauksime tada, kai verslo lyderiai

%

19


20/228

pakeis save. ios knygos vizija - suburti kritin kiek verslo lyderi

(dabartini ir bsim), motyvuojam auktesnij paskat. Vadinu

juos riteriais. Tarsi Tibeto vienuoliai i mano sapno ie vyrai ir moterys

turs krybikumo ir noro atrasti ir realizuoti nauj gyvybing verslo

praktik ir filosofij, kurios nuves mus prasming, tvari ateit.

ioje knygoje danai kritikuojamas kapitalizmas ir prasti verslo

metodai. Pirmasis jos skyrius yra tarsi blogybi ir problem, kuri dau

gelis jau inomos iprususiam skaitytojui, katalogas. Bet ms knyga

nra nuteikianti prie kapitalizm ar versl. Antikapitalistai neteiss,

atmesdami ekonomin mechanizm, sukrus daugiausia materialios

gerovs per vis monijos istorij. Kapitalizm reikia transformuoti,

o ne atmesti. Versle ir su juo susijusiose srityse tebegldi didiuls

galimybs kurti dar daugiau gerovs ir verts visos monijos labui.

i knyga fraktalin". Ji skirta ir individui, ir visuomenei, ir visai

kultrai. Kiekvienas lygmuo atspindi kitus, tie patys dinaminiai prin

cipai tinka kiekvienam lygmeniui.

Knygoje pltojama pagrindin tema, kaip kritinis kiekis individ,

veikiam auktesnij paskat, gali pakeisti pasaul. Pirmajame ir an tra

jame skyriuose pateikiami du galimi gyvenimo variantai: iuolaikinio ka

pitalizmo realyb ir galima bsimo kapitalizmo vizija. Pirmasis variantas -

materialistin, amorali (danai net nusikalstama) kultra, nulemta trum

palaiki egoistini interes, pelno maksimizavimo, akcinink turto verts

didinimo, siaurakaktikos mstysenos ir vaistniko nesidomjimo

ilgalaikmis pasekmmis. Jos pamatas - trumparegikos prielaidos, su

sijusios su mogikja prigimtimi ir motyvacija. Antrasis variantas apima

dvasin kapital. Jo pagrindas - vertybmis grstas kapitalizmas ir verslo

kultra, kai turtai kaupiami siekiant didesnio pelno ir keliant bendr ge

rov. iuo atveju svarbiausia dalinink verts" didinimas, kai dalininkais

tampa visa monija, dabartin ir busimoji, ir pati ms planeta. Dvasiniskapitalas praturtina mogikj siel, o versl padaro tvar.

20


21/228

Likusioje knygos dalyje apraomas procesas, kaip praktikai

pereiti nuo i dien kapitalizmo prie dvasinio kapitalo. Keiiant

be t kuri kultr, organizacin ar kitoki, btina suvokti motyvus (ir

vyraujanius poirius, emocijas), kurie tampa kultros postmiu.

Treiajame ir ketvirtajame skyriuose silomas naujas, sistemingas

bdas, kaip isiaikinti kultros motyvacin ir emocin situacij iuo

metu. Pateikiama nauja motyvacij skal, kuri ir atspindi, ir papildo

garsij Abrahamo Maslow poreiki piramid. Norint teisingai pasi

naudoti ia informacija, reikia ugdyti ir lavinti emocin imint, ypa

t jos dal, kuri pl toja savs painim.

Nuo penktojo iki atuntojo knygos skyri aikinama nauja dva

sins iminties koncepcija, pateikiama dvylika jos apibdinim ir

transformacijos princip, apraoma, kaip jie gali bti taikomi keiiant

individus, kultras ir j veiksmus, kylanius i emesnij paskat

(baims, godumo, pykio, egoizmo), veikla, kuri skatina auktes

nieji motyvai (tyrinjimas ir mokymasis, bendradarbiavimas, vidin

stipryb, meistrikumas ir tarnavimas auktesniems tikslams).

Devintajame skyriuje idstoma, kaip pokytis vyksta praktikai

ir kaip j rasti organizacinje kultroje. Isamiau nagrinjami atuoni

organizacinje kultroje vyraujantys aspektai (bendravimas, garbin

gumas, santykiai, pasitikjimas, valdia, tiesa, lankstumas, galiojim

suteikimas) ir kaip juos veikia dvylika anksiau mint dvasins

iminties transformacijos proces. Deimtajame skyriuje aptaria

mas lyderi elitas, galintis pradti ir gyvendinti kultrin pokyt,

[vardijamos esmins lyderi kategorijos: riteriai" ir meistrai", tie,

kurie pradeda nauj kultr (riterius), ir tie, kurie j gyvendina savo

organizacijoje (meistrai). Vienuoliktajame, paskutiniame skyriuje,

teigiama, jog dvasinis kapitalas - efektyvi ir veiksminga kapitalizmo

forma, ir apibendrinama, k mes, kaip individai, galime padaryti, kadji bt realizuota.

21


22/228

ioje knygoje rasite mokslo teorij. Susipainsite su kele tu atr a

dim neurologijos srityje, kad suprastumte, kaip smegenys generuoja

dvasin imint. Ypa svarbu bti girdjus apie Dievo tak", nervinio

audinio sankaup smegenyse, smilkini srityje. Dl jo mogus gali

pajusti tai, kas venta, ir ilgtis prasming dalyk gyvenime.

Svarbi knygoje ir chaoso teorija. Chaosas (ir su juo susijs

kompleksikumo mokslas) yra vienas dvideimtojo amiaus nau

jj moksl". Jis nagrinja netiesines ir savo veikl organizuojanias

sistemas, balansuojanias tarp tvarkos ir netvarkos, stabilumo ir

nestabilumo. Tai skruzdlynai, bii spieiai, orai, akcij rinkos ir

mogikoji imunin sistema. Manau, kad kiekviena organizacija ar

visuomen, gebanti bti krybinga ir tvari i laik nestabiliame,

krizes patinaniame pasaulyje, yra panai tai, kas chaoso ir kom

pleksikumo teorijoje vardijama kaip kompleksins prisitaikanios

sistemos". Jom s bdinga holizmas, vairiapusikumas, saviorganizacija,

spontanikumas, nauj struktr susidarymas ir koevoliucija tarp si

stem ir j aplinkos.

Visos gyvos sistemos (mes taip pat) yra kompleksins ir pri

sitaikanios, o ir pati mogikoji smon sugebjim vairove yra

kompleksika. etajame skyriuje aptarsiu, kaip ir kodl kompleksini

prisitaikani sistem padedama gali atsiskleisti dvasin imintis.

Knygoje pltojama ir daugelis kit po tem i ir mini pagrindinei

temai atskleisti. ios knygos idja ne viena, b et tikiuosi, kad perskait

angoje pateikt trump plan skaitytojai susidarys bendr vaizd.

Gal gale dvasinis kapitalas - ne tik idja, bet nauja visuma, o naujoms

visumoms bdinga vairov ir sudtingumas, isiakojantys daugybe

viena kit papildani krypi.

22


23/228

1S K Y R I U S

Pabaisa,ryjanti save

Ovidijus papasakojo graik mit apie turting medienos pirkl, vardu

Erisjatonas. Jis godus mogus, kur domina tik pelnas. Jam nieko nra

vento. Erisjatono emse auga ypatingas, diev mgstamas medis.

Tikintieji ria prie jo diding ak mald tekstus, ventos dvasios oka

aplink jo milinik kamien. Erisjatonui visa tai nma nerpi. Jis apirimed, vertina bsimos medienos kiek ir imasi kirvio. Nepaisydamas

joki protest, jis kerta med, kol is nebeatsilaiko ir griva, o visos

dievikos btybs, gyvenusios jo akose, nuskrenda alin. Taiau vienas

diev ukeikia Erisjaton dl godumo. Nuo tos dienos Erisjaton kankina

nepasotinamas alkis. Jis suvalgo visas savo atsargas, turtus ikeiia maist,

kad galt toliau valgyti. Vis dar alkanas, suda mon ir vaikus. GaliausiaiErisjatonui nebelieka nieko, tik jis pats. Jis suryja pats save.

DABARTINIO VERSLO VADOV NUOSTATOS:

Aplinkos apsauga - vyriausybs reikalas.'1

Nesvarbu, koks ms gaminys. Veriau padkit j skmingiau parduoti."

23


24/228

Vienintelis ms verslo tikslas - patenkinti paklaus ir i to pasipelnyti."

Neinom, kas ten, u lango, ir nenorim inoti."

Kad efektyviai valdytume bendrov, mums nebtina sukti galvos dl

visoki nesmoni."Dirbu darb tik dl pinig."

Nemanau, kad esame atsakingi u ateities kartas. Ms reikalas -

patenkinti klientus dabar."

Neturime tiek l, kad galtume mstyti apie tolim ateit. Mums

reikia gauti pelno ir igyventi dabar."

Pabaisa jau nebe mogus. Ir tai

Gal gale tai, kas neivengiama.

Jis pradjo ryti savo paties galnes.

I r paskutins puotos metu prarijo pats save.4

Erisjatonas - tik pelno siekianio mogaus simbolis, jo likim

nulemia gyvenimo ar pragyvenimo - bdas, kuris nra tvarus. Tai

gi Erisjatonas ir iuolaikinio kapitalizmo, ir verslo simbolis. Save

lugdanti veikla simbolizuos ne tik versl, bet ir vis ms kultr,

je igu leisime, kad i dien dl pinig pamiusio mogaus trumpalaikio verslo etika ir menkos vertybs vyraut ms gyvenime ir lemt

pasirinkim.

Pirmiausia noriu aptarti nuomones ir mstysen, vyraujanias

mums pastamame kapitalistiniame versle. Kokios jo pagrindins

vertybs? Kokie jo esminiai motyvai? Kas jam atrodo savaime su

prantama? K verslininkas mano apie gamt, mogikj prigimt irmogaus motyvus? Kodl jo prielaidos ir vertybs netvarios? Kodl

24


25/228

jos pasmerkia versl save naikinaniai veiklai? Kodl iuolaikinis

verslas sukurtas taip, kad gal gale pats save sulugdyt?

KAIP YRA DABAR

Dabartinis kapitalizmo apibrimas apima tik dvi esmines prielai

das, susijusias su monija. Pirma, mons yra materialistai, kuriems

bdingas, Adamo Smitho odiais tariant, natralus polinkis mai-

nikauti, keistis ir prekiauti". Antra, mons visada siekia racionalios

naudos sau arba pasikliauja be nt jau intuicija, kas jiems bus naudinga.

Verslo terminais kalbant, iuos principus atspindi situacijos, kai sie

kiama pelno dl pelno, arba sitikinimai, kad verslas egzistuoja tam,

kad didint peln, t. y. akcinink pajamas kiekvien ketvirt.

ios dvi pagrindins, vieai sakomos kapitalizmo prielaidos slepia

kitus, kartais smoningai nesuvokiamus ar nutylimus sitikinimus. Ka

pitalist supratimu, em egzistuoja tam, kad teik t mums iteklius,

o tie itekliai begaliniai. Be to, j nuom one, kiekviena organizac ija ar

bendrov egzistuoja atskirai tarsi sala, jos veiksmai neturi joki nepagei

daujam padarini, interesai skmingai kontroliuojami jos paios. Yra

dar viena, bendresnio pobdio, nuomon, kad visas verslo pasaulis -

atskira sala, mon, kuri galima valdyti nepaisant visuomenini rei

kal. Mes neinom ir nenorim inoti, kas ten, u lango."

Paioje kapitalizmo ir dabartinio verslo erdyje gldi labai siauras

apibrimas, k reikia bti mogumi ir usiimti veikla. m ogaus verti

nimo matas - turim pinig kiekis ir naudojimo galimybs. Darbuoto j

vertinimo matas - sugebjimas pagaminti produkcijos, kuri kiti gali

suvartoti. Klientai ir darbuotojai laikomi viso labo vartotojais, o ne

monmis, kurie galbt vertina kitus dalykus, kurie turi simpati j ir ais

tr, kurie siekia ir svajoja, kurie trokta kokybiko gyvenimo. Stambiejivartotojai (turtuoliai) vertingesni u smulkiuosius vartotojus (vargus).

25


26/228

Kapitalizmo prielaida, kad mons visada vadovaujasi savanaudikais

interesais, reikia, kad mons i esms yra savanaudiai, kad mes visada

rpinams tik svarbiausiu asmeniu savimi.

Remdamiesi tokiomis intelektins veiklos kryptimis kaip New ton o

mokslas, su juo susijusios technologijos ir Darwino teiginys igyvena

stipriausieji", kapitalizmo judjimo dsniai" (konkurencijos dsnis,

pelno maksimizavimo dsnis, kapitalo kaupimo dsnis) trauk dabartin

versl nuomaus konkurencinio pranaumo siekimo spstus, o pasaulio

itekliai nuolatos maja. Tokia padtis netvari. Kaip Erisjatonas, ver

slininkai pasmerkti pirmiausia sunaikinti savo iteklius, o paskui savo

versl. Tokia situacija pasikartoja net Fortune 5 0 0 sra patekusiose

bendrovse: kai kurios j nesugeba isilaikyti ne t penkeri met.

Kodl iuolaikinis verslas netvarus? Pavirutinikas atsaky

mas - taiau n kiek ne maiau svarus, nes nuolatos kartojamas -

planetos itekliai inaudojami, aplinka niokojama. Manoma, kad

ilaikant dabartin vartojimo lyg naftos atsarg uteks galbt dar

penk iasdeimt met. Taiau vartojimas juk augs, nes p ltosis treio jo

pasaulio ekonomika. Kai pradjau rayti i knyg, dideli ems plotai

mano alyje (Anglijoje) buvo apsemti potvynio. Globalinis atilimas,

kaip esame spti, dids, daugs ekstremali klimato pokyi, bus

nusiaubti anksiau stabils regionai, sulugdytas verslas. Dl aplinkos

utertum o ir jo rezultato - globalinio atilimo tirpsta aigali ledynai,

po penk iasdeimt ar imto met vandens lygis pakils ir vanduo ulies

daugum didij pasaulio pakrani miest. Mokslininkai perspja,

kad tai gali vykti netgi per artimiausius deimt met. Prie tai ar tuo

paiu metu tirpstantys ledynai pakeis Golfo srovs krypt ir pavers

Siaurs Europ ualusia dykra. Ir tai nra kakokios nesuvokiamai to

limos ateities perspektyvos. i dien verslo ir politikos lyderi vaikai

pavelds tok pasaul. Mes dar galime bti gyvi ir visa tai patirti.

Yra ir kit akivaizdi dabartinio verslo (ir su juo susijusi po liti

26


27/228

ni strategij) tvarum o problem, jsitikinimas, kad mons pirmiausia

yra vartotojai, skatina vertinti stambiuosius vartotojus ir nuvertinti

smulkiuosius. Dl to didja nelygyb paskirstant pasaulio turtus ne

tik tarp taut ar geografini region, bet danai ir pai turting vi

suomeni viduje. Netiktini turtuoliai gyvena alia didiausio skurdo

Indijoje, JAV ar Brazilijoje. Toks disbalansas nelemia nieko gera j

visuomens politiniam ir socialiniam stabilumui, didja nusikalstamu

mas, irsta eimos, kyla pilietiniai neramumai, nevilties pojtis, vietinio

terorizmo ir revoliucij galimyb.

Dl pasiturini ir skurdi valstybi nelygybs neturtingieji emig

ruoja turtingesnius regionus, didja nelegali imigrant bendruomens,

kyla socialini ir politini neramum. Susidaro pasaulin skurdi

klas ir vairi lygmen vietins neturtli klass. Dl milinikos

nelygybs vyrauja nuomon, kad globalizacija" yra procesas, kai tur

tingos kapitalistins valstybs kolonizuoja skurdisias. Si mintis sukelia

paeminim ir sit. Tai kursto terorist neapykant, jie ir pavydi, ir bijo

isivysiusi ali turtuoli. Visa tai kenkia verslui. Kapitalizmas sukuria

savo paties el, kuris tarsi Erisjatono godumas ima lugdyti save.

js itikinimas, kad mons yra savanaudiai materia lis tai, kuri

gyvenimo tikslas pinigai, nepastebimai didina egzistuojanios si

stem os alinink stres ir nuovarg. Kitos ve rtybs - laikas su eima,

poilsio laikas, vidini apmstym laikas, laikas diaugiantis ugy

venta gerove, saviraikos galimybs darbe, esmini gyvenimo tiksl

suvokimas aukojamos vaikantis dar didesnio pelno, dar didesns

finansins gerovs. Galbt galing korporacij, gaunani milinik

peln, lyderiams ir darbuotojams kils pagunda paklausti drauge su

Charles Handy: Kokia io verslo prasm ir kam jis priklauso? Ar

mes tik rankiai iame versle, tebnie jis socialinis ar komercinis, ar

vis dlto kakas daugiau?"5Viena pagrindini streso prieasi daugelio ms gyvenim e yra

27


28/228

prasms praradimas. Viskas keiiasi taip greitai ir taip danai, tiek

daug ms ini pasensta, kad mums slysta em i po koj. Nuolatos

girdime apie restruktrizacij, m ons mainim, pareigybi keitim,

bendrovi atsiskyrimus ir susijungimus, nauj generalini direk tori

daineles, apsimestin galiojim ar autonomijos suteikim, trumpa

laikes sutartis, nykstant lojalum, pasiaukojim ir pasitikjim. Tai

viso labo darbe patiriamas stresas. Maa to, asmeniniame gyvenime

suvokiame, kad moralins ir religins tiesos nuvertja, keiiasi eimos

ir santyki struktra, nuolat skubame, prarandame, igyvename sky

rybas, ijim pensij ir mylim moni mirt. Gyvenimas dvideimt

pirmajame amiuje tapo tarsi beprotikos lenktyns Lewis Carrollio

knygoje Alice Through the Looking Glass (Alisa ve idrodi karalystje").

Kakas sako: Paaiskime", bet aidimas neturi taisykli, o aiktel -

aiki rib. Kakas suunka: Pradkim!", ir visi imame lakstyti pir

myn atgal. Staiga kakas surinka: Stop!" Nevardysi nei laimtoj,

nei pralaimjusij. Niekas neturi n menkiausio supratimo, kokia

aidim o esm. I vis pastang nelieka nieko, tik stresas ir nuovargis,

apraytas angl p oe to Williamo Wordswortho:

Pasaulio mums per daug; anksiau ar vliau,

Gaudami ir leisdami, mes ivaistome savo galias:

M aa i matome Gamtoje, kas yra ms;

Mes atidavme savo irdis, niekinga palaima!

Si Jra, kuri apnuogina savo krtin prie mnul,

Tie vjai, kurie kauks valand valandas,

Kurie kaupiasi dabar kaip mieganios gls,

Nei j, nei nieko kito mes nematom ir negirdim,

Tai ms nebejaudina...

28


29/228

iais laikais isivysiusiame pasaulyje beprasmyb ir jos su

keliamas stresas tampa pagrindine lig prieastimi. Depresija, ne

rimas, chroniko nuovargio sindromas, alkoholizmas, narkomanija

ir saviudybs akivaizdiai susij su stresu. iuolaikin medicina

pripasta, kad stresas yra vienas svarbiausi fiziologini veiksni,

sukeliani aukt kraujospd, irdies ligas, v ir net Alzheime-

rio lig. Stresas sumaina mogaus imunins sistemos sugebjim

prieintis bet kokiai ligai, atpalaiduoja nuolatin adrenalino sraut,

skirt pirmykiam instinktui kovoti arba sprukti", ir kartu su kitais

hormonais trumpam sutelkia maksimal adrenalino kiek. Jeigu tai

tsiasi ilgai, mes perdegame".

Stresas ir isekimas akivaizdiai kenkia monm s. J rezulta tas -

ligos ir ankstyva mirtis. S treso ir isekimo kamuojami m ons kenkia

ir verslui. Jie maina krybikum ir produktyvum, veria darbuo

tojus praleisti darb dl lig, brangiai kainuoja bendrovms ir alies

kiui. Streso sukelt lig nuostoliai Jungtinje Karalystje kiekvienais metais 3 , 9

milijardo svar sterling. J metin kaina Jungtinse Amerikos Valstijose 10%

metinio bendrojo nacionalinio produkto.6

iuolaikinis verslas, kur svarbiausias dalykas - pinigai ir tik pinigai,

yra netvarus, nes sukelia lyderysts krizes geriausiose bendrovse.

iandien verslas susiduria su milinikomis problemomis ir ikiais:

greiti pokyiai, globalizacija, naujos technologijos, didesni klient

reikalavimai, politins, socialins ir ekologins krizs. Taiau, anot

profesoriaus Johno Hunto i Londono verslo mokyklos, ms visai

nekvepia gyvenimas, paaukotas vien dar didesniam akcinink pelnui.7

Kaip man neseniai prasitar vienas Shell USA vadov, bda ta, kad

bendrovs gyvenimas yra i esms nedvasingas. Bendrovi tikslas -

pinigai. Jos apibria darb kaip pinig siek. Bet mes, mons, i

esms esame dvasingi. Vis gyvenim iekome prasms. Darbe negauname to, kas mums i tikrj rpi."

29


30/228

Puiks lyderiai paprastai siekia diding tiksl, nori, kad j gyveni

mas ir darbai bt prasmingi, padaryt vis gyvenim geresn. Tokius

asmenis vilioja politika, medicina , mokslo tyrimai, vietimas. Jie retai

vadovauja didelms bendrovm s. O tie, kurie ten buvo atsidr, ijo

dirbti garsias visuomenines ar nepelno organizacijas, pavyzdiui Save

the Children (Gelbkime vaikus"). Toks iskirtini lyderi trkumas

neada verslui nieko gera.

Kai neliko kilni lyderi, tik pinig mediotojai , verslas tap o vis

nevaresnis. Kapitalistai niekada ir netu rjo joki moralini princ ip

ar rib. Kapitalizmas - ekono min teorija, o ne moralin ar socialin

filosofija. Jos pagrindas - rinka. Ankstyvojo kapitalizmo atstovai dar

turjo moralin ir dvasin krikionybs vizij, pavyzdiui, altruis

tiki Viktorijos laik verslininkai kvakeriai. Bet etikai ir vertybms

apskritai smunkant visuomenje, verslui liko Gord on o Gecko, bea to

dairikojo verslo grobuonies etika, atskleista filme Wall Street. Naujj

tkstantm et verslas pasitiko tarsi linas, kuriame didiausi krokodilai

imasi bet koki apgauli, klastoi ar melagingos apskaitos, kad

prisikimt pilvus. Kaip teigia Johnas Plenderis savo neseniai ileistoje

knygoje Going off the Rails (Vaiuojant nuo bgi"), amerikietik

versl ugrob finansin bendruomen, kuri taip usimusi akcij

prekyba ir sandori sudarymu, kad nebesuvokia, kokia j verslo

prasm. iuolaikin kapitalizm itiko tikra pagrstumo kriz."

Tarsi dar maa b t apgaudinti plaij visuomen (pavyzdiui,

visokiais m okes i vengimo bdais) ar netgi klientus, Enron, WorldCom

ir kit ben dro vi lyderiai buvo pasiry beatodairikai mulkinti savo

pai akcininkus. Anot J.Plenderio, visi Enron istorijos dalyviai buvo

sitrauk potencialius interes konfliktus. Ir visi - netgi priei ros

institucijos - buvo vienaip ar kitaip bendrovs Enron nupirkti." Kaip

parod vlesnis akcij kain lugimas ir rinkos nestabilumas, nevarusverslas kenkia verslui.

30


31/228

Galiausiai verslas iandien lugdo pats save, nes yra ribojamas ver

slinink mentaliteto, trumpalaikikumo, skubi problem sprendimo,

pelno maksimizavimo. Verslininkai neinaudoja vis savo smegen

galimybi, visos savo iminties. Jei mano mintys sukasi tik apie tai,

kiek pinig galiu udirbti pe r tris mnesius (ketvirio pajamas), tam pu

siaurakaktis ir ribotas. Pasitelkiu savo racionali, tiesin" imint, kad

nugaliau tiesiog ines klitis, trukdanias greitai pra turtti. Esu aklas

platesnio pobdio problemoms, pavyzdiui, kaip ilgiau isaugoti

planetos, savos visuomens ar mons gyvybingum arba kok gy

venimo bd ir vertybes primetu sau ir savo eimai. A nemstau.

A neplanuoju tolimos ateities. A nesusidarau bendro vaizdo. A

neskiriu pakankamai laiko ar utektinai itekli, kad patyriniau

savo bendrovs poreikius. A nesirpinu darb saugos reikalavimais

ar mons augimu tolesnje ateityje.

Britanijoje neseniai buvome visos geleinkeli infrastruktros

lugimo liudytojais. Traukiniai faktikai nevainjo mnesi mnesius.

Gal gale Railtrack (privati bendrov, atsakinga u Britanijos gele

inkeli tinkl) pastebjo, kad ne tik linijos susidvjusios daug

daugiau negu numatyta bet kokiuose priimtinuose saugumo stan

dartuose, bet ir kuriami visikai neadekvats planai, kaip patenkinti

didjanius veimo poreikius. Kas kaltas? Siekis gauti greit peln ir

trumpalaik mstysena. Investuotojai norjo ger ketvirio div iden

d, vadovai man, kad j darbas - garan tuoti tuos div idendus. Be to,

kaip prasta didelse bendro vse, vadov premijos buvo susietos su

ketvirio rezultatais.

Bendrovs Railtrack istorija nra vienintel. Trumpalaiks,

nepareigojanios investicijos i didiuli anonimini investicini

fond i dien verslui yra tikra nelaim, nes bendrov i lyderiai p ra

randa planavimo kontrol, skursta verslo etika. Tokios investicijos, jsukelta infliacija ir destabilizacija buvo svars veiksniai dv ideim tojo

31


32/228

amiaus pabaigos krizs, itikusios spariai auganius besivystani

ali kius. Trumpalaiks investicijos, kuri tikslas greitai pra turtt i,

sukl ir katastrofik Markoni akcij smukim io tkstantmeio

pradioje. Siekis udirbti kuo daugiau pinig tapo nuomiu pinig

kalimu, o beatodairikas pinig kalimas kenkia verslui.

DAR DIDESNIS NETVARUMAS

Iki iol apta riau danai minimas problemas, bet jos ilieka aktualios ir

grsmingos. Taiau mums pastamo kapitalizmo poiris ir praktika

kelia pavoj dar vienam, daug svarbesniam dalykui. Tai klausimas,

kas palaiko pai monij ir jos sukurtas auktas civilizacijas ir kas

kelia joms grsm. Nordami suinoti, ar kapitalizmas yra tvarus,

privalome paklausti, ar jis tarnauja didiausioms monijos ve rtybm s

ir siekiams. Turime klausti, ar jis sudarys slygas igyventi monms,

ar iliks mogikoji veikla platesniame mogaus gyvenimo prasms

ir tikslo kontekste.

Dvideimtojo amiaus septintajame deimtmetyje psichologas

Abrahamas Maslow sukr garsij poreiki piramid" (1.1 iliustra

cija) ir padjo iuolaikiniam kapitalizmui gyti patikim argument.

Maslow piramid apibendrino m ogaus bv, atiduodama pirm enyb

igyvenimo poreikiui, fiziniam igyvenimui bet kokia kaina. Antroje

vietoje - saugumo poreikis, asmens ir nuosavybs saugumo po rei

kis. i poreiki pirmum kasdieniame versle iliustravau pradioje

mintomis citatomis, pavyzdiui, Neturime tiek l, kad galtume

mstyti apie ateities kartas. Mums reikia isaugoti save ir savo

peln/ '

Maslow piramidje lieka vietos ir auktesniesiems poreikiams:

socialini ryi (priklausymo grupei, bendravimo), pagarbos (savigarbos) ir vadinamajam savs realizavimo poreikiui (saviraikai,

32


33/228

asmenins prasms, dvasinei ir psichologinei raidai). Taiau Maslow

modelyje prie auktesni poreiki pereinama tik tuomet, kai paten

kinami pagrindiniai fiziniai igyvenimo ir saugumo poreikiai. Vis

pirma mes esame gyvnai, nuogos bedions", kurios tik vliau,

jei leidia slygos, siekia tapti mogikomis btybmis.

1.1 iliustracija. Maslow poreiki hierarchija

Fredericko Herzbergo garsioji 1959 met studija apie monimotyvacij darbe paneig M aslow poreiki hierarchijos teiginius, kas

darbuotojams sukelia daugiausia nepasitenkinimo ar pasitenkinimo.

Anot Herzbergo, pagrindiniai" veiksniai ar poreikiai, pavyzdiui,

mons politika ir administracija, santykiai su virininkais ir bendra

darbiais, atlyginimas, darbo slygos ir saugumas kelia nepasitenkinim,

jeigu yra netinkami, bet nesukelia pasitenkinimo, jeigu yra pakankami.Kad mogus pajust pasitenkinim darbe ir didt jo motyvacija,

33


34/228

kur kas svarbesni tok ie veiksniai kaip profesinis tobuljimas, karjeros

galimyb, atsakomyb, pats darbas, pripainimas ir laimjimo diaugs

mas.8 Maslow iuos aspektus laik auktesniaisiais poreikiais".

Pagrindinis ios knygos argum entas tas, kad ms vakarietikoje

visuomenje Maslow poreiki piramid tinka apversta (1.2 iliustracija).

Daugum os ms, pasiturinio Vakar pasaulio gyventoj, pagrindini

maisto ir saugumo poreiki patenkinimas yra tarsi prigimtin teis.

Tie, kurie realizavo ir emesniuosius, ir auktesniuosius poreikius,

pastaruosius laiko svarbesniais. Jie suteikia daugiau laims ir pas iten

kinimo. Kadangi Maslow darbas buvo paraytas prie pus amiaus,

per t laik antropologai, neurologai ir psichologai gijo daugiau ini

apie mogaus prigimt ir m ogikum o kilm. Dabar mes jau inome,

kad mons vis pirma yra prasms ir ver tybi (t. y. savirealizacijos)

siekianios btybs. Gyvenime mums btinas prasms pojtis ir

varomoji jga tikslas. Be j mes susergame arba mirtame.

1.2 iliustracija. Apversta Maslow poreiki hierarchija

34


35/228

Sutinku, kad pirmosios prasms paiekos buvo primityvios, kad

paprastas smalsumas suinoti ir itirti, kas ten, u horizonto, privert

ms r ilipti i medi prie keturis milijonus met. Individ ir

grupi poreikis bendraut i ir perduoti informacij padjo atsirasti kalbai

ir evoliucionuoti didelms mogaus galvos smegenims, kuri kaktos

sritis atsakinga u kalbos gdius.9 Vliau smilkini srityse radosi

didel nervinio audinio mas, kuri tapo atsakinga u dar svarbesnius

prasms poreikius - trokim suinoti, kodl esame, kokia ms vieta

visoje sistemoje, kaip atsitiko, kad gimme, kodl turime mirti, kokie

ms santykiai su dievais ir kitus sudtingus klausimus. Si smegen

dalis vadinama Dievo taku ir bus isamiau aptarta kitame skyriuje.

Dievo takas atsakingas u religines idjas, apeigas ir ritualus nuo

pirmj moni bendruomeni atsiradimo.

Per pastaruosius penkiasdeimt met mokslininkai isiaikino,

koks buvo altruizmo vaidmuo tobuljant moni visuomenei. Mes

ne visuom et rpinom s tik svarbiausiu asmeniu - savimi, ir dabar

ms ia tikrai nebt, jeigu egoizmas karaliaut visais laikais. Pats

fizinis igyvenimas priklauso nuo aplinkini sutikimo pasiaukoti kitam

asmeniui ar grupei. Pagarba ir savigarba priklauso nuo inojimo, kad

pasielgta teisingai" su gyvenimu ir kitais, o igyvenimas (valingas

pasiryimas gyventi ir sugebjimas sugyventi su savimi) tampa

nemanomas b jo .

Psichologas Viktoras Franklas knygoje M a n s Search fo r Meaning

(mogaus prasms paiekos") ra, kad tie naci koncentracijos sto

vykl kaliniai, kurie idav kitus, kad patys ilikt, vliau nebegaljo

sau atleist i.10 Manoma, kad didj dvideimtojo amiaus raytoj Primo

Levi saviudyb pastmjo nesugebjimas susitaikyti su tuo, k jis

padar bandydamas igyventi Auschwitze. Antra vertus, pasakojama

nesuskaiiuojama daugyb istorij apie mones, kurie savo noru paaukojo gyvenim (igyvenimo poreik) kitiems monms ar tikslams,

35


36/228

kuriais tikjo. V Franklo studijoje teigiama, kad skmingiau igyveno

tie Auschwitzo kaliniai, kurie buvo religingi arba turjo tvirtus politi

nius idealus. Musulmonai saviudiai, rugsjo 11-j atakav Pasaulin

prekybos cen tr ir Pentagon, aukojosi, kaip ir tkstaniai kit Vidurio

Rytuose. Mes galime bjaurtis j veiksmais, bet negalime paneigti, kad

jie sutiko mirti dl svarbiausio tikslo, nors ir koks baisus ar nemonikas

jis bt.

Ankstyvose mediotoj ir rinkj bendruomense skmingai

medioklei reikjo grups,- vienias individas nebt igyvens. Taip

atsirado nesavanaudiki" genai, tebeegzistuojantys ir iandien (tik prie

deimt tkstani met visi mes buvome mediotojai). Grups bendra

darbiavimo reikjo ir emdirbi bendruomense, ir eimos monlse

vos prie por imt met. Evoliucija mus padar ir grups nariais, ir

individais, bet mus danai skiria i esms egoistika ir individualistin

i dien vakarietika kultra. Net pastarj met studijos apie rinkos

varomsias jgas atskleid, kad savanaudikumo ir altruizmo (konku

rencijos ir bendradarbiavimo, egocentrikumo ir tarpusavio sveikos)

derinys utikrina optimalias prekybos rinkoje slygas.11

Pasakojama, kad gyvenimo pabaigoje pats Abrahamas Maslow

suprato, kad poreiki piramid turt bti apversta. Gili egzistenci

jos prasms kriz netikjimas niekuo, emi moralumo standartai,

beatodairikas egoizmas ir jo padarinys - menka savigarba, tiksl ir

vertybi nebuvimas, nuobodulio jausmas - ie bruoai, bdingi Vaka

r pasauliui didium dvideimtojo amiaus, liudija, kad kapitalizmas

pakeiia prioritetus. Savanaudikumas ir materializmas, skatinami kapi

talistini vertybi ir sitikinim, pirm kart istorijoje priartino monij

prie netvarumo, susinaikinimo ribos. Jei prarasime ry arba negrtamai

paneigsime pai mogikumo erd - ms kilnesnius siekius, vertybes

ir sugebjimus, tuom et i tikrj tapsime tik nuogomis bedionmis.Jtariu, kad tai gali labai smarkiai pakenkti paiam verslui.

36


37/228

KITAS KELIAS

Dauguma kapitalizmo ir dabartinio verslo netvarumo analitik sako:

Bet juk turi bti kitas kelias!" Isamiau apmsius mogaus prigimt

ir motyvacij dabartinis verslas nebeatrodo tikrai mogika veikla.Siauras ir usispyrlikas poiris, kad mogus i esms yra savanaudika

btyb, neatitinka iandien inom fakt. Nekalbama ir apie ms

kultros trokim ibristi i klampaus materialistinio lino.

ios knygos vizija-v erslinin ko vilgsnis, aprpiantis daugiau nei

finansins ataskaitos.Tai tarptau tin io m asto verslininkas, kuris turi pi

nig ir gali i esms pakeisti neram i dien pasaul. Knygos autoriaitikisi, kad verslas, kaip kitos auktesns profesijos, taps paaukimu.

Vadinasi, verslas daugiau akcentuos tarnavim ir vertybes, naikinda

mas natral skirtum tarp privaios mons ir valstybs institucij.

Ms vaizduotje verslininkas imasi atsakomybs u pasaul, kuriame

veikia ir i kurio itekli kraunasi turtus. Ms vaizduotje vis daugiau

verslo vadov tampa tarnysts lyderiais" lyderiais, kurie tarnaujane tik akcininkams, kolegoms, darbuotojams, gamybai ir klientams,

bet ir bendruomenei, ms planetai, monikumui, ateiiai, paiam

gyvenimui. Lyderiais, kurie idrsta pavelgti, kas ten, u lango".

Taiau nra paprasta pereiti nuo dabartini verslo metod prie

ateities verslo. N ed aug k pakeis paplepjimai apie moni socialin

atsakomyb, trumpos diskusijos apie vizij ir misij" ar darbuoto jamsidalytos mons vertybi" maos plastikins kortels, kurias privalu

neiotis piniginse. I tikrj reikia visikai naujos verslo paradig

mos, visumos pokyio, apimanio pagrindines gerovs ir kapitalo

koncepcijas, visikai kitokio supratimo, kas yra verslo sistem a ir kaip

imintingai valdyti toki sistem. Todl btina pasigilinti ir verslo

sistem, ir mogikosios iminties kilm.Toliau knygoje pabandysiu iplsti kapitalo samprat ir aptarti

37


38/228

naujas socialinio kapitalo" ir dvasinio kapitalo" koncepcijas. Plaiau

apvelgus, k reikia bti mogumi ir k verslui reikia tarnauti

monijai, manoma suvokti skirtum tarp holistini, dinamik, savo

veikl organizuojani, krybing, kompleksini prisitaikani sis te

m ir mechanini" sistem, kvpusi kapitalizm. Bus galima aptarti

bdus, kaip padaryti iuolaikin versl i esms mogika, kompleksine

prisitaikania sistema, kuri ne iaip tvari, bet tikrai tvari".

Aptarsiu iminties kilm, esm ir organizacin gali, kuri reikia

norint sukurti anksiau mint sistem. Atkreipsiu dmes skirtumus

tarp dvasins iminties (SQ, dvasingumo koeficiento) ir tradiciniam

kapitalizmui plaiau inom IQ (intelekto, racionaliosios iminties) ir

EQ (emocinio intelekto, emocins iminties), pastaruoju metu sulau

kusios kai kuri iuolaikini mstytoj dmesio. iniomis apie sistemas

ir imint remsiuosi visoje knygoje, pasilysiu nauj verslo model ir

tokius strateginio planavimo pagrindus, kurie labiau atitinka platesnius

ateities verslo tikslus ir dvasinio kapitalo kaupimo idj.


39/228

2S K Y R I U S

Kas yradvasinis kapitalas?

Dvasinis kapitalas - tai nauja paradigma, nauja visuma, galinti radikaliai

pakeisti mstym apie verslo filosofinius pamatus ir praktik. Ji nra

antikapitalistin, netgi nra nekapitalistin, bet papildo kapitalizm

moraliniais ir socialiniais aspektais. Pats savaime dvasinis kapitalas

nereikia finansinio turto, taiau akcentuoja galimyb gauti pelno -galbt netgi daugiau pelno, jeigu verslininkas veikia platesniame

prasms ir vertybi kontekste. Tokia veikla gali bti naudinga ir

mogaus dvasiai, ir monijos gerovei apskritai.

Pirmajame skyriuje apraiau tamsij kapitalizmo pus, be t dau

guma m ano argument nenauji. Tas paias pastabas ir kritik jau isak

socialistai, komunistai, alieji ir kai kurie sociologai. Deja, j silytosalternatyvos nepasitvirtino. Akivaizdus pavyzdys - marksizmas.

Marxas teig, kad kapitalizmo pagrindas savanaudiki moni

jos motyvai, sudarantys galimyb inaudoti silpnuosius. Tai sukelia

kanias ir pasipiktinim. Marxas tikjo, kad problema gldi klasinje

struktroje, remianioje kapitalizm. Jeigu atsikratyt klasins

struktros, monija ilaisvint savo aukiausiuosius motyvus,jsivyraut vidin bendruomens dvasia, ir mes taptume brolija". Anot

39


40/228

Komunist manifesto", turtus visi laimingai pasidalyt pagal princip

I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius."

Jau inome, kad komunizmas nepasitvirtino n vienoje visuomenje.

Socializmas taip pat pralaimjo kapitalizmui konkurencinje kovoje

dl materialins gerovs. Manau, kad Marxo idjos lugo dl dviej

prieasi. Pirma, jis nesuprato, kad mons danai elgiasi savanaudikai,

nesvarbu, kapitalistinje visuomenje ar nekapitalistinje. Mes nesame

visiki altruistai, kaip man Marxas. Visose komunistinse alyse reikjo

daugybs biurokrat, prievaizd, jgos struktr, ir visus juos buvo

galima papirkti. Karaliavo korupcija ir vergov.

Antra, Marxas nesugebjo suprasti tikros auktesnij motyvacij

prigimties ir jg, kurios emesnisias motyvacijas pakeist auktes

niosiomis. Marxas, kaip ir kapitalistai, visk supaprastino iki mate

riali poreiki. Filosofo Hegelio Siel" jis pakeit pinigais, visikai

nepaisydamas, kad kelio auktesnij motyv nulemt veiksm link

pagrindas - gilus dvasingumas.

Nepasitenkinimas kapitalizmu ir komunizmo lugimas privert

kai kuriuos mstytojus silyti treij keli". I tikrj tai europietikos

socialins demokratijos tipas, reklamuojamas Anthony Giddenso ir

Tony Blairo. Deja, idja neudeg irdi ir nepakeit motyvacijos. Jai

pritrko tvirt filosofini, ekonomini ir psichologini pamat. Ap

skritai kalbant, treiojo kelio" idja panai ger ketin im prikimt

loterijos maiel, i kurio galima itraukti visokiausi laisvosios rinkos

ir centralizuoto planavimo idj. Ten, kur privatus sektorius turjo

dirbti kartu su valstybiniu (pavyzdiui, sveikatos apsaugos srityje),

kapitalistin etika greitai perm ir ikreip valstybins paslaug

srities tikslus. Niekas neapibr tikro treiojo kelio", gaunanio

gyvybs i gilesni mogikos motyvacijos klod, niekas nepasak,

kaip pr i jo pereiti. Knyga Dvasinis kapitalas" yra bandymas apibrti

nauj visum.

40


41/228

Naujov danai geriausia iliustruoti pavyzdiais. Ne visos

bendrovs iais laikais pakliva Erisjatono likimo spstus, todl ke

letas t, kurios drsta engti nauju keliu, gali paskatinti mus imti i j

pavyzd. Kad sidmtume, kaip kapitalo, gerovs ir verslo vaidmens

visuomenje idjos gali bti ipltotos, pavelkime vien bendrov,

sukaupusi io to daugiau nei materialusis pelnas.

Jmon Merck Pharmaceuticalkr mogus, turintis vizij. Jis troko

pris tatyti vaistus tam pacien tui, kuriam j reikia". Jis ir jo sekjai ne

tik udirbo labai daug pinig, bet ir padar t daugiau.

MONS MERCK ISTORIJA

1995 metais Merck and Cobuvo didiausia farmacijos mon Ameriko

je.12 Jos metin apyvarta siek 16,7mlrd. doleri, grynasis pelnas-3 ,3

mlrd. doleri. Deimtajame deimtmetyje urnalas Fortune ne kart

irinko Merck and Co daugiausia susiavjimo keliania" bendrove,

Business Week skyr jai vis urnalo numer, vadindamas stebuklinga

bendrove" , lovindamas ir jos mokslinius tyrimus, ir vadyb. Bendrov

Merck ypa garsjo inovacijomis laboratorijoje, skyr tyrimams

ir pltrai 1,5 mlrd. doleri, sukr tokius perversm padariusius

vaistus kaip cholesterolio kiek mainant Mevacor, antihipertenzin

Vasotec, naujus astmos gydymo bdus ir pirmj pasaulyje vakcin

nuo vjaraupi. Tokia ios pelningos bendrovs, prisidjusios prie

daugybs moni sveikatos gerinimo, skms istorija.

Kaip ir visos didels vaist gamybos mons, bendrov Merckdau

giausia dmesio skyr produktams, galintiems utikrinti pelningum,

t. y. pro duk tam s, skirtiems tu rtinga m , isivysiusiam pasauliui.

Taiau kart pasitaik proga pasirinkti neprast verslo model. Tai

buvo net ikta galimyb igydyti vien klastingiausi ir skaudiausiailuoinani treiojo pasaulio infekcij, bet tapo akivaizdu, kad

41


42/228

bendrovei reiks perirti kai kuriuos brangiausius" kapitalizmo

prioritetus.

Afrikoje, Vidurio Rytuose ir didesnje Piet Amerikos dalyje

madaug 340 000 moni apako glus amarui, neiojaniam reg

naikinant parazit. Dl ios prieasties dar milijonas moni kenia

dalin aklum, 18 milijon infekuoti io parazito, 85 milijonai priklauso

rizikos grupei. Parazitas sukelia onchocerkoz, arba oncbo, populiariai

vadinam upiniu aklumu."

Atuntojo deimtmeio pabaigoje, kurdami labai efektyv ve

terinarin vaist, naikinant pana namini gyvn parazit, mons

Merckmokslininkai atrado preparat, kuris galt ukirsti keli upiniam

aklumui. Tereikt kart per metus igerti vien naujo preparato,

pavadinto Mectizan, tablet. Jmon Merck dar kart pateisino savo

pavadinim stebuklinga bendrov". Ar jiems ikilo sunkum? Taip, nes

potenciali Mectizanrinka buvo treiojo pasaulio m ons ir vyriausybs,

kurie neturjo pinig, o deimtmeio pabaigoje jo veterinarinio ati

tikmens pardavimo apimtys siek daugiau kaip 1 milijard doleri pe r

metus. Jokia pasaulio organizacija nenorjo finansuoti Mectizan pro

jekto ir btin saugumo test, o k jau kalbti apie vaisto pristatym

monms, kuriems jo reikjo ir kuri daugelis gyveno pasibaistinai

nutolusiuose ir atskirtuose regionuose.

Vis dlto bendrov Merck nusprend imtis Mectizan gamybos,

nors puikiausiai suprato, kad pelno i to nebus, prieingai patiems

reiks finansuoti ir klinikinius bandym us, ir visa kita. Nerad pirkj,

bendrovs vadovai prim visikai neprast sprendim: tiesiog ati

duo ti vaist kiekvienam, kuriam jo reikia. Dovanos ve rt sudar apie

250 milijon doleri. Rezultatas? Deimtojo deimtmeio viduryje

padedant Pasaulinei sveikatos organizacijai, Pasaulio bankui, vairioms

treiojo pasaulio vyriausybms bei visuomeninms organizacijomsMectizan pasiek 15 milijon gyventoj 16-oje valstybi.

42


43/228

ioje Mectizan istorijoje bendrov Merck neturjo jokios ma

terialios naudos. Taiau gyta reputacija, pergals diaugsmas ir

viso to rezultatas puiki bendrovs mokslinink nuotaika ir pakili

dvasin bsena buvo verti pastang ir ilaid. Be to, panaios pa

tirties bendrov Merck turjo ir anksiau - po A ntrojo pasaulinio

karo Japonijoje (be jokio pelno) platino streptomicin, kad pa dt

aliai kovoti su didiuliu tuberkuliozs plitimu, ir vliau Kinijoje,

kur Merck padovanojo hepatito B vakcinos gamybos technologij,

kad ukirst keli kepen viui. Reputacija gal gale atsipirko

kit bendro vs Merckpro du kt udirbtais milinikais dividendais.

Tikslai, kilnesni nei finansin nauda, ilgainiui gali faktikai padidinti

materialj peln.

Kapital, Merck sukaupt upinio aklumo prevencijos istorijoje,

vadinu dvasiniu kapitalu. Tai kapitalas, gytas iekant gilesns prasms,

siekiant auktesnio tikslo ir tarnaujant fundamentalioms mogikoms

vertybm s. Tai kapitalas, kurio vert - ne doleriai ar centai, o pergals

pojtis, puiki dvasin bsena, dkingumas ir gerovs padidjimas,

pakilusi gyvenimo kokyb. Tai toks pat kapitalas, kur praeityje

sukaup didij kvakeri verslai, pavyzdiui, Clarke's Shoesar Rowti

trees Chocolates, kurie didel dal savo pelno skyr geresnms darbo

slygoms, bendruomens mokykl ir ligonini statybai. Tai toks pat

kapitalas, kur islamo alyse sukaupia bankininkai, neimantys palkan

u paskol, pasidalijantys rizik su skolininkais, tapdami u paskol

gyt preki ar kurt moni dalininkais. Taip, tai toks pat kapita

las, kur gauna CocaCola, leidianti Indijos vyriausybei nemokamai

naudotis prekes iveiojaniais savo sunkveimiais, kad pristatyt

poliomielito vakcin neturtliams tolimuose regionuose, ir statanti

ligonines Kinijos ir Pietryi Azijos rajon kaimuose. Toliau pateikiu

daugiau panai pavyzdi.

43


44/228

Keletas bendrovi, kurios kaupia dvasin kapital

mon Am uiparduoda deimties tkstani pieno kooperatyv

produkcij Indijos Gujarato valstijoje. Valstietis, galintis parduoti tik

vien kibir pieno per dien, udirba gyvybikai svarbias 20 rupij

ir lygiavertikai konkuruoja - neatsivelgiant j kast - su didesniais

pienininkysts kiais. Bendrov /Amt// gyvendina Mahatmos Gandhi

socialinius ir ekonominius principus, jos metin prekybos apyvarta

siekia 516 mln. doleri.

Van City, didiausia Vankuverio kredito unija, skolina las klientams

ir projektams, kuriuos atmeta bankai: skurdi miesto rajon pltrai,

rizikingiems smulkaus verslo sumanymams, aplinkos apsaugai,

nukentjusioms moterims ir investiciniams fondams, skirtiems

besivystanioms alims. Van Cityklesti, nepamirdama bendrovs

socialins atsakomybs. Jos metin apyvarta - 6,4 milijardo doleri,

metinis pelnas - 39 milijonai doleri.

CocaColaleidia Indijos vyriausybei nemokamai naudotis savo

paskirstymo tinklu, kad nuvet poliomielito vakcin tolim alies

region kaimus. Ji vykdo pana projekt Afrikoje, kur iveioja AIDS

medikamentus. Joki papildom ilaid, bet didiul nauda kaupiant

dvasin kapital. Bendrovs Project Peacestato ligonines Kinijos ir

Pietryi Azijos region kaimuose.

British Petroleum(BP) ikl nauj deviz (ir vertina j itin rimtai!) -

Daugiau nei nafta". Taigi BP galima priskirti energetikos sektoriui. Ji


45/228

skiria milinikas investicijas vandenilio ir kit alternatyvi energijos

technologij paiekai, kad sumaint priklausomyb nuo aplink

terianio angliavandenilio kuro ir galt tiekti energij ateityje. Ji

dirba pelningai maindama alaplinkai.

Starbuckstarptautinio kavini tinklo vizija apima socialin atsako

myb u kavos augintojus, j bendruomenes ir aplink. Bendrov

moka augintojams u pupeles 240% daugiau negu bazin pasaulin

kaina ir investuoja j bendruomense ligonines, mokyklas, kredito

unijas ir biologins vairovs isaugojimo projektus.

PLEIANT KAPITALIZMO SAMPRAT

Paklausti, kodl pagrindinis kapitalizmo motyvas yra pelno siekis,

dauguma verslinink priblokti atsako: O kaipgi kitaip! Taip buvo

visais laikais. Toks yra verslas. Verslo tikslas - gauti pelno." Bet i

tikrj iuolaikinis verslas, kaip mes j suprantam, egzistuoja tik du

imtus met, nors monijos komercijos istorija tsiasi maiausiai

keturiasdeimt tkstani met. Dabartinio kapitalizmo samprat

apibr maa grupel vieiamojo amiaus brit filosof, kvpt

New tono fizikos. Mstytojai Adamas Smithas ir Johnas Stuartas Millas

avjosi New tono darbais ir savo ruo tu dar tak Fredericko Tayloro

mokslins vadybos teorijos paradigmai. J manymu, verslas - didiulis

mechanizmas, kurio varomoji jga - pinigai. Kapitalas jiems reik

vien tik materialj kapita l, tok, kuris gali bti vertinamas pinigais.

Bet kapitalas turi platesn reikm. Oksfordo angl kalbos

odynas (Oxfo rd English Dictionary) apibria kapital kaip apimant

45


46/228

turtus, peln, naud ar tak". Kapitalizmas, ekonomin doktrina,

pagrindianti iuolaikin versl, suteikia iems terminams siauriausi

manom apibrim. Ji prilygina turtus pinigams, taigi gerov, kuri

veria suktis pasaul, yra materiali, pelnas taip pat. Nauda reikia

materiali naud, vertinam pinigais arba galia manipuliuoti monmis

ir aplinka, siekiant maksimaliai padidinti j turtojo (paprastai pini

ginius) interesus.

Dl tokio poirio gali itikti Erisjatono likimas, kai verslas su

lugdo pats save kartu su viskuo, k mes vertiname. Kad isigelbtume,

reikia praplsti tu rt ir gerovs samprat. Btina nauja gerovs k on

cepcija, kuri praturtint, o ne nuskurdint mogaus dvasi, samprata,

kuri kvpt kurti. Kad ivengtume tamsiosios kapitalizmo puss,

mums reikia suprasti, kokia gerov kaupiasi, kai atsakingai ir kilniai

sugebama kako atsisakyti ir sipareigojama patenkinti pagrindinius

mogikus poreikius. Dl i dalyk ignoravimo kilo smurtini reak

cij prie kapitalizm Seattle ar Davoso gatvse, kilo neapykanta,

skatinanti antikapitalistin ir antivakarietik terorizm. Verslinin

kams taip pat reikia naujos gerovs sampratos, teikianios prasm ir

pasitenkinim darbe ir gyvenime.

Pastaruoju metu buvo bandoma iplsti kapitalo svok. Ben

drovse mes danai girdime apie intelektin kapital" ar mogikj

kapital", bet ie odiai prapleia tik materiali idj ar moni

vert. J tikslas vertinti darbuo toj krybikumo ir gdi kain.

Jie nieko naujo neprideda prie paties kapitalo suvokimo.

Prie kelerius metus kai kurie ekonomistai ir sociologai para

apie socialin kapital". J nuomone, socialinis kapitalas reikia ir

materiali gerov, ir socialin naud, kuri gauna visuomen, kai

ilaikomas emas nusikalstamumo, skyryb ir neteist veiksm

lygis, ema bylinjimosi statistika, didelis ratingumas ir tarpusaviopasitikjimas. Tokia naujos Franciso Fukuyamaos knygos Trust

46


47/228

(Pasitikjimas") tema. Teigiama, kad Azijos visuomens yra sukau

pusios daug socialinio kapitalo dl visuomens struk tros stabilumo,

o Vakar kultros jo turi nedaug. Socialinis kapitalas padidina ne tik

tiesiogin materiali vert, b et ir visuomens gyvenimo kokyb.

Verslo pasaulyje socialinis kapitalas reikia gerov, sukaupiam

kokybik santyki organizacijoje: ar skmingai darbuotojai ben

drauja tarpusavyje, kiek jie pasitiki vieni kitais ir vadovais, kaip

dirba komandomis, ar auktas grups emocins iminties lygis, ar

efektyvus bendradarbiavimas, paintys, ryiai ir taip toliau. Tokiu

bdu pabriama tarpasmenini santyki bendrov je svarba. Socialinis

kapitalas, kurio pagrindas ios savybs ir santykiai, laikomas visos

grups nuosavybe ir reikalauja nuolatins prieiros. Tai organizacijos

vidins kultrosbruoas. Taip pat manoma, kad organizacijoje sukauptas

socialinis kapitalas yra reikminga jos ypatyb, duodanti daugiau m a

terialios gerovs.13 Bendrovs, kuri vidin i santyki kokyb aukta,

udirba daugiau pelno.

Pavyzdiui, bendrov HewlettPackard (HP) garsja dideliu so

cialiniu kapitalu - darbu oto j lojalumu, pasididiavimu ben drove ir

pasitikjimu. HP efektyviai perduoda bendrovs vizij kiekvienam

darbuotojui, efektyviai bendradarb iauja komandos, bendrovs politika

utikrina, kad kiekvienas jaustsi vertintas, u darb bt atlyginta.

Kaip komentuoja Lynda Gratton i Londono verslo mokyklos, lo

jalumas, pasididiavimas ir pasit ikjimas yra gyvybikai svarbs, kad

palaikyt nuolatinius pokyius HP, o vadovyb tiki, jog tai pagrin

diniai veiksniai, kad verslas bt lankstus, apyvarta ir pelningumas

padidt 20% kasmet, nedidinant darbuotoj skaiiaus."14 Kai naujojo

tkstantmeio pradioje Amerikos ekonomik itiko nuosmukis,

bendrov HewlettPackardliko viena i nedaugelio, ilaikani didelius

augimo tempus.Taigi, anot siauros verslo ekspert interpretacijos, bendrovs

47


48/228

socialinis kapitalas gali bti naudingas darbuotojams, klientams ir

akcininkams, taiau jis neapima platesni visos visuomens stabi

lumo aspekt. Mano sitikinimu, verslas neturs teigiamos takos

iems aspektams be gilesns dvasins vizijos pamat. Mes privalome

geriau suvokti, kasyra mogaus gyvenimas ir mogaus veikla ir kaip

juos pagerinti.

Dvasinio kapitalo koncepcija, ios knygos tema, prapleia kapi

talo ir su juo susijusias gerovs, turto, naudos, pelno, takos svokas.

Manau, ji netgi perengia kapitalo ribas apskritai. Organizacijos ar as

menys, kurie veikia suvokdami gilesn prasm, turdami udegani

vizij, remdamiesi svarbiausiomis mogikomis vertybmis, maty

dami platesnius tikslus ir naudod am i visa tai kaip priem one s prek i

mainams", yra apgaubti dvasinio kapitalo. Ms dvasinis kapitalas

yra ms ben dra prasm, ms bendras tikslas, m s bendra vizija,

kas i tikrj svarbiausia gyvenime ir kaip mes viso to paisome. Tai

kapitalas, kuris kaupiamas i mogaus dvasini itekli.

Trumpai tariant, dvasinis kapitalas yra dvasini ini ir patirties kiekis,

prieinamas individui ar kultrai, o odis dvasinis" ia reikia prasm,

vertybes ir fundamentalius tikslus".

Ir socialinio, ir dvasinio kapitalo pagrindas - augantis platesns

bendrovi socialins atsakomybs poreikis ir suvokimas, kad verslas yra

didesns bendruomens dalisir privalo nuoirdiai imtis atsakomybs

u j. Vis dlto dvasinis kapitalas apima platesn poir. A apibriu

dvasin kapital kaip gerov, kuri padeda monijos ateit padaryti

tvari, ir kaip gerov, kuri praturtina ir palaiko mogaus dvasi. Jis

atspindi, kuo bendruomen ar organizacija tiki, kambendruomen ar

organizacija egzistuoja, ko siekia, u k imasi atsakomybs. Tik tuomet, kai

paisome i dvasini aspekt ir juos puoseljame, galime toliau kurti

socialin ir materiali gerov kasdieniame gyvenime.

48


49/228

Dvasinis kapitalas atspindi:

kam bendruomen ar organizacija egzistuoja,

koji siekia,

u k imasi atsakomybs.

Tvirtai tikiu, kad dvasinis kapitalas yra organizacijos ir visuo

mens pamatas. Dvasinis kapitalas tam pa mus vienijaniu veiksniu,

nes nurodo ir palaiko pagrindin visos veiklos tiksl. Jis nurodo

mums moralines ir motyvacijos ribas, etik, dvasi. Jis palaiko,paremia, praturtina ir materialj, ir socialin kapital. Bet, kaip

matysime toliau, dvasinis kapitalas gali bti dinamikas veiksnys

organizacijos viduje. Organizacijos, sukaupusios daug dvasinio

kapitalo, ne tik tvarios, jos evoliucionuoja. Didindama dvasin

kapital, organizacija keiiasi i vidaus. Ji juda. Ji gyvybinga. Ji ino

tiksl ir krypt. Kompleksikumo mokslo odiais tariant, ji tampakompleksine, prisitaikania, savo veikl organizuo jania sistema".

Visa tai didina vidin organizacijos gyvybingum, jos sugebjim

efektyviai funkc ionuoti ir bti naudinga visuomenei. To pagrindas -

tai, k ioje knygoje vadinu dvasia".

K REIKIA DVASINIS"?

Dvasingumas veria mus susimstyti, kodl mes darome tai, k darome,

ir veria mus iekoti i esms geresnio bdo tai daryti. Jis veria mus

trokti, kad ms gyvenimas ir veikla turt prasm.

49


50/228

Kai kalbu apie dvasin kapital", vliau apie dvasin imint",

btin kuriant tok kapital, nieko nesieju su religija ar teologinmis

tikjim sistemomis. Nesilau bendrovms tapti dvasingesnms,

rengti ventyklas laukiamajame ar kviesti darbuoto jus melstis. odis

dvasinis" kilo i lotyn kalbos odio spiritus", kuris reikia tai,

kas suteikia sistemai gyvyb arba gyvybingumo". Taigi dvasingu

mas suprantamas kaip gyvybins jgos stiprinimas pasaulyje, o ne

vienuolikas susikaupimas prie neemik dalyk. Tai, kas suteikia

gyvyb mogikajai sistemai - ties sakant, tai, kas j iskiria i kit, -

yra ms trokimas matyti platesn veiklos prasm ir kilnesn tiksl.

Dvasingumas veria mus susimstyti, kodlmes darome tai, k darome,

ir veria mus iekoti i esms geresnio bdo tai daryti. Jis veria mus

trokti, kad ms gyvenimas ir veikla turt prasm.

Bendrovs, kurioms rpi dvasinis kapitalas, nuolatos lygina savo

tikslus ir strategijas su platesniu prasms ir ver tybi konteks tu.

Jos nuolatos periri savo udavinius, nagrinja veiksmus, a p

taria rezultatus.

Dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs gerai pasta save. Jos

ino, kuo tiki, kam ir kok poveik daro ir k nori pasiekti.

Dvasin kapital kurianios bendrovs turi vizij ir vertybi

skal. J svarbiausia vizija akivaizdi, kvepia vis veikl. Tai

prasminga vizija. J dvasinio kapitalo pagrindas - svarbios m o

gikosios vertybs: gyvybs isaugojimas, gyvenimo kokybs

klimas, sveikatos gerinimas, vietimas, bendravimas, pagrin

dini mogaus poreiki tenkinimas, ekologikumas, skatinimas

tobulai atlikti darb ir tarnauti kitiems.

Dvasin kapital kurianios bendrovs kreipia daug dmesio

visumos dali tarpusavio ry. Jos supranta, kad verslas yraplatesns moni veiklos dalis, platesns globalios sistemos

50


51/228

dalis. Jos jauiasi bendruo mens dalimi ir prisiima atsakom yb

u j, ms planet, pat j gyvenim. Jos suvokia, kad kuriant

dvasin kapital visko, kas vyksta organizacinje kultroje

(racionals sprendimai, emociniai ir psichologiniai dalykai,

treiojo pasaulio poreiki neigimas ar pasipiktinimas islamu ir

jo baim), galutin raika finansiniai rezultatai.

Dvasin kapital kurianios bendrovs yra atjauianios. Jos

supratingos ir draugikos tiems, kuriems daro ar gali daryti

poveik. Jei savo takos sferoje jos mato poreikius ar kanias,

imasi atsakomybs ir stengiasi padti.

Dvasin kapital kurianios bendrovs vertina vairiapusikum.

Jos supranta, kad svarbus kiekvienas poiris, kad kiekvienas

poiris yra vertingas. Jos ino, kad gerov, kaupiama skir

ting kultr ir i vairi altini, sukuria energingesn verslo

aplink.

Dvasin kapital kurianios bendrovs yra nepriklausomos. Jos

drs ta bti kitokios, drsta isiskirti i minios, o prireikus drsta

netgi priimti nepopuliarius sprendimus. Tokios organizacijos -

lyders. U u ot plaukusios pasroviui, jos paios pradeda naujas

veiklos kryptis. Jos pasiymi savigarba, yra vertinamos ir ger

biamos ne dl kit poirio, o dl to, kad laikosi sav ver tybi

ir vizijos.

Dvasin kapital kurianios bendrovs kelia fundamentalius

klausimus kodl. Jos niekada iki pamiimo nesiekia tam tikr

tiksl, nuolatos apmsto, kodl pasirinko tuos tikslus, ar galjo

rinktis kitus ir kokios j pasirinkimo pasekms.

Dvasin kapital kurianios bendrovs visada pasiruousios

veikti spontanikai. J veiklos nesta bd o prielaidos, iankstins

nuostatos ar patvirtinti planai. Ilikdamos lojalios, jos nebijosu tais planais nesutikti. Jos stengiasi ikelti ir, jeigu reikia, pa-

51


52/228

neigti savo pai prielaidas. Jos siekia isiaikinti, i kur kyla

j vertybs, tikslai, veiksm planai ar sprendimai, ir prire ikus

yra pasiruousios keisti j altin. Jos reaguoja aplinkybes, o

ne prieinasi joms.

Dvasin kapital kurianios bendrovs stengiasi ilaikyti po

zityv poir itikus nelaimei. Jos vertina vers lo nuosmukius,

rinkos svyravimus, paklausos pokyius ir vidines klaidas ar

neteisingus apskaiiavimus kaip galimyb veikti krybikai.

Globals vykiai, pavyzdiui, 2001 met rugsjo 11-osios

terorist atakos, didiuliai potvyniai, lig protrkiai, krizs

bendruomenje ar politikoje joms suteikia galimyb i naujo

apsvarstyti p rioritetus ir vertybes, numatyti naujus udavinius

ir atnaujinti svarbiausius tikslus.

Dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs ilieka kuklios. Jos

niekada nevertina savs pernelyg rimtai, neipuiksta, nesu

reikmina nuopeln ir nesijauia teisuolmis. Dvasinis kapitalas

kaupiasi atliekant gerus darbus, todl nereikia pagyr ar ap

dovanojim.

Daug dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs jauia paaukim.

Jos sukurtos dalytis gerove, kad patenkint bendruomens,

monijos ir paties gyvenimo poreikius. Jos dkingos, kad gali

prisidti prie savo, moni ir pasaulio gerovs krimo. Jos

nieko nelaiko savaime suprantamu dalyku.

iomis savybmis pasiyminios bendrovs - t. y. daug dvasinio

kapitalo sukaupusios bendrovs - taip pat isiskiria dideliu konkuren

ciniu pranaumu rinkoje. Be to, jos praktikuoja dvasin imint. K

tik ivardytos dvasin kapital kurianios savybs penktajame knygos

skyriuje apibria dvasin imint. ias savybes kiekvienas individas,bendruomen, kultra ar organizacija gali paversti dvasiniu kapitalu.

52


53/228

ESMI ESM:KODL GERAI BTI GERAM

Daug dvasinio kapitalo sukaupusios mons konkurencinis pranaumas -

svarbi visos knygos idja. Gal gale juk verslin inko siekis - kurtigerov gaunant peln. Verslas i ties yra priemon visuomens ge

rovei kurti. Todl be t koks a rgumentas, kad versle verta kurti dvasin

kapital, nes darant gera galima padidinti peln, turi bti rodytas.

Manau, jau susikaup utektinai rodym, kad tos organizacijos ir

bendruomens, kurios veikia skatinamos gilesns prasms, vizijos ir

atsakomybs, ir fundamentaliausi vertybi, danai ilgiau bna konkurencingos negu tos, kurios vadovaujasi vien akivaizdiai savanaudikais

interesais. Veiksmai, darantys gera bendruom enei, monijai, planetai,

bet kam u bendrovs sien, taip pat gali padidinti jos materialin

gerov ir svor visuomenje, kuri savo ruotu prapls samprat apie

gerov ir tak.

Pavyzdiui, bendrovje HewlettPackard prasta manyti, kad tikaikiai isakyta, suvokta ir bend ra vizija garantuoja visokeriop skm.

Bendrovs Merck Pharmaceuticalkrjo vizija i kompanija egzistuoja

tam, kad prista tyt m edikamentus tam pacientui, kuriam j reikia", -

skatina spdingus mokslinius tyrimus, pltr ir taip kuria mons

socialin kapital (puiki atmosfer darbe, komandos stipryb, vis

pasididiavim darbu ir kita).Bendrovs Starbucksvadovai sitikin, kad socialins atsakomybs

ugdymas (didels kavos pupeli supirkimo kainos, mokyklos, klini

kos ir taip toliau) yra svarbi prieastis, dl kurios darbuotojai reiau

ieina dirbti kitas mones. Apskaiiuota, kad kiekvienas darbuotoj

ilgalaikio darbo padidjimo procentas prideda 100 000 doleri prie

galutini bendrovs Starbucksfinansini rezultat. Jungtins Karalystskooperacinio banko vadov manymu, etika investicin politika per

53


54/228

pastarj deim tmet penkis kartus padid ino klient indlius ir sudar

15-18% metinio priemokestinio pelno.

Tokias bendroves kaip HewlettPackard, Merck, Starbucks ir

Kooperacin bank knygos Built to Last(Sukurtos, kad ilikt") autoriai

Jamesas Collinsas ir Jerry Porras vadina kompanijomis vizioniermis".

Jie aprao spding vieno dolerio investicinio potencialo skirtum

per eiasdeimt ketverius metus (1926-1990). Per t laik vienas

doleris, investuotas akcij fond, iaugo iki 955 doleri, o vienas

doleris, investuotas kompanij vizionier, iki 6 356 doleri! In

vesticijos augimas sudaro 665%.15 tai k pasak mons Starbucks

direktorius apie bendrovi socialin atsakomyb: Skmingas verslas

ir gero darymas nra prieybs, tai suderinama." Kaip ir teigiu ioje

knygoje, gerai bti geram!

TRYS BENDROVI SOCIALINSATSAKOMYBS LYGMENYS

( C S R , Corporate Social Responsibil i ty)

Disku tuojant apie bendrovi socialin atsakomyb (CSR) prieinama

prie ivados, kad etika strategija traukia klientus, o neetiki spren

dimai, sukeliantys viej ryi katastrofas, juos atstumia. Shell tai

suvok patyrusi Brent-Spar naftos platformos neskm, Nike imoko

i pamok ivydusi tragikus finansinius rezultatus po protest

prie bendrovs darbo umokest ir slygas besivystaniose alyse.

Bet ar visos CSR programos padeda kurti dvasin kapital? Manau,

kad ne.

Btina iskirti tris lygmenis, kuriais kompanijos gali imtis CSR

strategij. Lkiausias CS R lygmuo - tiesiog sudominti rink patei

kiant jai tai, kas atrodo gerai viej ryi prasme. Tokio lygmens pavyzdys - Saatchi and Saatchisugalvota bendrovs Benetton visuomenei

54


55/228

svarb reikin nukreipta" rinkodara, kai kalini mirtinink nuotraukos

buvo naudojamos Benettondrabu i reklamai. Siekis panaikinti mirties

bausm netur jo absoliuiai nieko bendra su mons Benetton politika

ar gaminiais. Reklamos kampanijos tikslas buvo priversti publik sieti

bendrov Benetton su emocijas adinaniu kilniu reikalu". Nemanau,

kad i to galima sukrauti kok nors dvasin kapital. Atvirkiai, tokios

viej ryi kampanijos tik didina cinik klient poir verslo

geradarikum.

Antrojo, iek tiek auktesnio CSR lygmens raika gynybin

strategija. Bendrovi veikla, sukelianti viej ryi katastrof, gali at

stumti klientus, akcininkus ir darbuotojus. Tokio lygmens buvo ir Nike

atsakymas kritik dl darbo slyg ir vaik inaudojimo jos gamyklose

Azijoje. Kai dl blog darbo slyg imta gauti maiau pelno, kom pan i

ja buvo priversta kak daryti . Jos vlesn geradaryst tebuvo reakcija.

Jos neska tino jokia gile

danah.zohar.ian.marshall. .dvasinis.kapitalas.2006.lt

Documents